Kiekvienais metais, antrąjį gegužės šeštadienį yra minima Pasaulinė bonsų diena. Nelabai pastebimas šis minėjimas, gal kažkoks nedidelis sujudinamas ir matomas socialiniuose tinkluose, bet ne daugiau…
Bonsai kultūra yra labai įvairialypė, reikalaujanti nemažai žinių ir labai daug kantrybės. Šie medžiai ūsų gyvenime atsiranda labai įvairiai: galima nusipirkti jau suformuotą medį ar pradėtą formuoti ruošinį, galima (jei turime pakankamai laiko gyvenime) bandyti užsiauginti jį iš sėklos, galima „pasiskolinti” iš gamtos išsikasant ruošinį, kurio pirmąjį formavimą pati gamta ir atliko.
Pastarasis būdas turbūt labiausiai paplitęs. Kiek nuostabių akimirkų ir neužmirštamų emocijų sukelia išskirtinio medžio paieškos, tada kasimas, sodinimas ir… laukimas. Prigis ar ne prigis.
Skirtingi medžiai elgiasi skirtingai. Spygliuočių pradeda kaltis jau susiformavę pumpurėliai. Jei jie „pajuda”, reiškia medis linkęs prigyti ir tęsti savo kelionę su jumis kartu. Spygliuočius galima ilgiau (bet ne per ilgai) paauginti ir palaukti, kol medis sustiprės. Ir tik tada pradėti juos formuoti.
Lapuočiai dažniausiai sprogsta iš miegančių pridėtinių pumpurų, išaugindami juos iš kamieno ar šoninių šakų. Jau pirmais metais gali išaugti labai netrumpi ūgliai. Ir delsti čia ne valia – reikia kuo greičiau, jau pirmaisiais metais „sudėlioti į vietas” būsimas pagrindines vainiko šakas. Kitaip galima prarasti ne vienerius metus, medį formuojant iš naujo.
Toliau – paprastas ir palaipsnis medžio formavimas, laistymas, tręšimas, periodinis persodinimas, apsauga nuo ligų ir kenkėjų. Vazono parinkimas, bendras kompozicijos formavimas. Kitas džiaugsmo etapas – kai medis pradeda žydėti jau augdamas kultūroje ir vesti vaisius.
Ir visa tai vyksta ne vienerius metus, reikalauja daug, daug nuoseklumo ir begalinės kantrybės. Tad šiandien ir noriu visiems jos palinkėti…
Su Pasauline bonsų diena!
Jogaila Mackevičius
Praėjusiais metais labai smagiai teko yamadoriauti Vengrijos pietuose. Pasirinkome geltonžiedę sedulą (Cornus mas) kaip teminį medį ir stengėmės jos ieškoti. Neišdildomi kelionės įspūdžiai. Dauguma medžių prigijo ir išleido stiprius ūglius. Todėl šiemet „tarptautinio yamadoriavimo” tradiciją labai norėjosi tęsti. Buvo pasirinktas kitas medis – slyvos. Būtent laukinės slyvos – kvapnioji (Prunus mahaleb), dygioji (P. spinosa) ar net gi kaukazinė (P. cerasifera). Kvapnioji slyva Lietuvoje neauga, nors pavienius egzempliorius galima rasti šalies pietuose, dygioji – labai reta, įrašyta į Raudonąją knygą, todėl kasti jos gamtoje negalima. Na, o kaukazinės pas mus pilna, kartais ji kaip „sumedėjusi” piktžolė sudaro itin tankius sąžalynus visai netinkamose vietose. O štai, pavyzdžiui, Vengrijoje kaukazinės slyvos dažniausiai būna oranžiniais ar raudonais vaisiais, kas mūsų krašte gan retas reiškinys.