ulmus – BonsaiVilnius

Guobiniai (Ulmaceae Mirb.) – lapuočiai medžiai, rečiau krūmai. Šeimoje 15 genčių ir apie 150 rūšių, paplitusių vidutinio ir šalto klimato srityse, išskyrus poliarinę.

Viena iš dažniausiai sutinkamų genčių – Guoba (Ulmus L.), angl. Elm.

Pumpurai pražanginiai, su vienas kitą dengiančiais žvynais. Lapai paprasti, ištisiniai, plunksniškai gysloti. Lapo pagrindas paprastai nesimetriškas. Prielapiai anksti nukrenta.

Lietuvoje savaime auga vienos genties (Ulmus L.) medžiai – guoba, vinkšna, skirpstas.

Šiame straipsniuke daugiau kalbėsime apie guobas, nors vinkšnų ir skirpstų augimo savybės yra labai panašios. Ne veltui tai – tos pačios genties medžiai. Skaityti toliau: Guoba (Ulmus)

Neretas peržiūrėjęs vieną kitą puslapį su bonsų nuotraukomis internete, šia kultūra susidomi, panora ir šalia savęs turėti kažką panašaus. Didžioji dauguma iškart suvokia, kad tai jiems „per sunku” ir toliau domisi kitų sukurtais gyvaisiais darbais – bonsais. Kitiems gi to nepakanka, jie palaipsniui ima kurti planus apie pirmąjį savo medį. Vieniems šis apsisprendimo laikotarpis trunka akimirką, kitiems gali tęstis keletą metų. Natūralus klausimas – „nuo ko pradėti?”. Nuomonių nėra taip jau daug. Pradėti galima nuo sėjinuko, nuo medelyne įsigyto sodinuko, yamadori (gamtoje iškasto natūraliai augusio medžio), prekybos centre ar iš patyrusio augintojo galima nusipirkti jau suformuotą bonsą. Foruminės diskusijos „nuo ko pradėti?” net Lietuvoje trunka keletą metų, ir turbūt labiausiai paplitusi nuomonė orientuota į gamtoje natūraliai dažniausiai vykstantį procesą – „pradėti reikia nuo sėklos”. Kai kas netruko pasigirti ir parodyti kitiems ką iš tos sėklos užsiaugino. Bet praėjus kuriam laikui, kaip taisyklė, daugiau nieks ir nesužino, į ką išaugo tie pasėti medeliai. Galbūt dėl vienų ar kitų priežasčių jie nunyko arba jų augintojui pritrūko kantrybės metų metus puoselėti taip pamažu augantį savo kūrinį. Skaityti toliau: Geras klausimas „nuo ko pradėti?”, arba ką siūlo prekybininkai