Nerijus Smaidžiūnas – BonsaiVilnius

Paprastoji eglė – Picea abies

Mūsų šalies miškuose ieškant bonsai ruošiniams medžiagos (yamadori), labai dažnai akis užkliūna už paprastųjų eglių. Jų pažeistų ieškoti nėra sunku, kadangi jos dažnai nukenčia nuo žmonių, nelegaliai Kalėdoms ieškančių žaliaskarių.

Paprastoji eglė paplitusi Šiaurinėje ir Vidurio Europoje bei Pietų Europos kalnuose. Lietuvos miškuose ji yra viena iš labiausiai paplitusių medžių rūšių. Eglynai užima 22,4% bendro šalies medynų ploto. Aukščiausia Lietuvos eglė auga Alytaus miškų urėdijos miškuose. Jos aukštis – 44,5 m, o liemens apimtis – 62 cm. Storiausia Lietuvos eglė aptikta Šakių rajone, jos skersmuo 1,04 m, aukštis – 42,6 m. Ji paskelbta gamtos paminklu. Skaityti toliau: Paprastoji eglė – Picea abies

Aplinkos veiksniai įtakojantys augalus. Temperatūra.

Dažnai žmonės užsinori savo kieme pasisodinti kokį nors egzotišką mūsų kraštui medį ar krūmą, tuo paįvairindami želdinių išvaizdą bei suteikia savitumo. Taip ir bonsai entuziastai savose kolekcijose nori turėti įvairesnių medžių rūšių. Tačiau neretai tokį pasirinkimą lemia klimatas (šiluma): Kuo arčiau Žemės pusiaujo, tuo daugiau šilumamėgių medžių, o artėjant link ašigalių auga šalčiams atsparesnės augalų rūšys. Be šilumos augalus veikia šviesa, drėgmė bei kiti aplinkos veiksniai, tačiau atskirų rūšių arealo ribos sutampa su tam tikrų temperatūrų vienodomis linijomis (izotermomis). Pavyzdžiui, paprastojo ąžuolo (Quercus robur) paplitimo šiaurinė riba (pietų Suomijoje) sutampa su 3^oC metine izoterma.

Atskiros rūšies augalai geriausiai auga tam tikroje optimalioje temperatūroje, pvz.: paprastosios pušies (Pinus sylvestris) ūgliai auga esant 7-34^oC oro temperatūrai, bet šio vystymosi tarpsniui palankiausia temperatūra yra 25-28^oC. Atskiriems fiziologiniams procesams ir vystymosi tarpsniams yra skirtingas temperatūros optimumas, pvz.: paprastosios elgės (Picea abies) ir sibirinio kėnio (Abies sibirica) ūgliai pradeda augti 7-10^oC, žydėjimas (sporifikacija) prasideda esant 10^oC ir didesnei temperatūrai. Esant žemesnei temperatūrai sužydi alksniai, lazdynas, drebulė ir daugelis karklų, tačiau augti pradeda orui labiau sušilus. Skaityti toliau: Aplinkos veiksniai įtakojantys augalus. Temperatūra.

Gudobelių (Crateagus L.) rūšys Lietuvoje – panašumai ir skirtumai

Už lango žiema jau perkopusi į antrąją pusę, ir nors orai permainingai keičiasi, bet mintys jau vis dažniau nukrypsta į artėjantį pavasarį. Jo metu prasidės ir begalė darbų soduose bei daržuose. Bonsai entuziastams pavasaris savo darbų gausa irgi kupinas: medelių persodinimai, bonsai ruošinių (yamadori) paieškos gamtoje.

Iš tokių paieškų žygių parsivežę medelį žmonės, neturintys tinkamų žinių, dažnai žino tik parsivežto medelio genties pavadinimą. Gerai, jeigu tą gentį sudaro tik viena ar pora pakankamai ryškių skirtumų turinčių rūšių. O jeigu ta gentis gausi? Tuo tikslu nutariau pagelbėti ir pateikti susistemintus keturių, mūsų krašte aptinkamų, gudobelių rūšių požymius.

Taigi, iš jų trys Lietuvoje yra savaime paplitusios: vienapiestė gudobelė (Crataegus monogyna), miškinė gudobelė (C. rhipidophylla), grauželinė gudobelė (C. leavigata), o viena – švelnioji gudobelė (C. mollis) – introdukuota. Skaityti toliau: Gudobelių (Crateagus L.) rūšys Lietuvoje – panašumai ir skirtumai

Bonsų persodinimo seminaro akimirkos

Šį savaitgalį Bonsų augintojų klubas „Sokan“ ir vėl pakvietė besidominčius bonsai kultūra į keleto valandų praktinį seminarą, skirtą bonsų persodinimui.

Seminaras keleto dalių: teorinės ir praktinės. Pirmosios dalies metu seminaro dalyviai buvo supažindinti su pagrindiniais persodinimo proceso momentais. Praktinėje dalyje buvo pademonstruotas dviejų medelių persodinimas. Vienas jų – septynmetis skroblas, jau trečius metus formuojamas kaip bonsas, kitas – prekybos centre įsigytas ligustras.

Skaityti toliau: Bonsų persodinimo seminaro akimirkos

Praktinis seminaras „Bonsų persodinimas”

Bonsų augintojų klubas „Sokan“ ir Japonų kultūros namai 2015 m. sausio 10 d., šeštadienį, 14.00 val. kviečia visus, besidominčius bonsai medeliais, į keleto valandų praktinį seminarą „Bonsų persodinimas“, vyksiantį Japonų kultūros namuose, Kosciuškos g. 26, Vilniuje.

Formuojamas bonsai medelis turi dvi puses: antžeminę – matomą, ir požeminę – paslėptą. Abi jos negali egzistuoti viena be kitos, abi vienodai svarbios ir sudaro nedalomą visumą. Tačiau grožimės tik ta, kuri yra virš substrato paviršiaus, nė nesusimąstydami, kokia svarbi yra ta nematomoji. Jos priežiūrai ir formavimui kartais tenka skirti ne mažiau dėmesio ir laiko. Skaityti toliau: Praktinis seminaras „Bonsų persodinimas”

Bonsų augintojų klubas „Sokan”. Po pirmosios paskaitos

Gruodžio 18 d. vakarą į Japonų kultūros namus (Kosciuškos g. 26, Vilnuje) susirinko bonsai medelių entuziastai. Jie čia atvyko paklausyti bonsų augintojų klubo „Sokan“ organizuotos pirmosios paskaitos-diskusijos „Bonsų esmė, istorija ir etika“.

Pradžioje klausytojai buvo supažindinti su naujai įsteigtu klubu, jo veikla ir svarbiausiais tikslais: visapusiška vienų narių pagalba kitiems bonsai auginimo srityje; bonsai meno populiarinimas; bendradarbiavimas su visais bonsų augintojais, kuriant entuziastų bendruomenę Lietuvoje. Taip pat buvo paminėta, kur rasti informacijos apie klubą bei organizuojamų viešų renginių skelbimus. Skaityti toliau: Bonsų augintojų klubas „Sokan”. Po pirmosios paskaitos

Įspūdžiai po praktinio užsiėmimo studijoje „Molio laumė“

Vakar buvome susibėgę jau į antrąjį bonsų augintojų klubo „Sokan“ organizuotą, šįkart praktinį, renginį – „Juodoji keramika ir bonsai indai“, kuris vyko menininkų dirbtuvėje „Molio laumė“.

Praktinių patarimų, kaip dirbti su moliu, negailėjo dirbtuvių šeimininkas Eugenijus Paukštė, o į ką reikia atkreipti dėmesį ir kokie turi būti pagrindiniai savo kuriamo bonsai vazono niuansai, akcentavo Jogaila Mackevičius.

Vieniems pats procesas labai priminė vaikystės lipdymus iš plastelino, kitiems buvo smagu prisiminti lankytų meno būrelių užsiėmimus bei pritaikyti savo anksčiau įgytus įgūdžius. Ir nors kai kurie dalyviai su moliu dirbo pirmą kartą, o pasigamintų vazonų dar reikės palaukti kiek ilgėliau nei mėnesį, kol jie pasieks savo meistrų rankas jau pasikeitę iš molio į juodosios keramikos gaminius, iš praktinio užsiėmimo visi išėjo pakilios nuotaikos.

Pasakoti daug nėra ir ką, nes už žodžius geriau kalba nuotraukos bei potyriai, minkant ir lipdant iš molio savo bonsai indą. Skaityti toliau: Įspūdžiai po praktinio užsiėmimo studijoje „Molio laumė“

Bonsų augintojų klubas „Sokan”

Nuo idėjos gimimo iki jos įgyvendinimo kelias būna skirtingas. Kartais trumpas ir tiesus, kartais ilgas bei vingiuotas, pilnas aplinkkelių, duobių ir netikėtumų. Vienoje kelionėje pakeleiviai mus lydi nuo pradžios iki galo, kitoje su bendraminčiais nukeliaujam tik kelias tarpines stoteles…

Bonsų, kaip ir kitų augalų, augintojų klubai pasaulyje yra populiarūs, ir Lietuvoje lyg šiol jų buvo ne vienas. Šį rudenį prie negausaus jų būrio prisijungė ir Bonsų augintojų klubas „Sokan“. Klubas oficialiai užregistruotas šių metų lapkričio 19 d. Skaityti toliau: Bonsų augintojų klubas „Sokan”

Atvejis. Baltoji eglė – Picea glauca var. albertiana ‘Conica‘

Nuo 2011 m. birželio mėn. 18 d. Balbieriškyje vykusio seminaro „Bonsų antžeminės dalies formavimas“ praėjo daugiau nei 3 metai. Šiame seminare savo „karjerą“ pradėjo viena mano baltoji eglė (Picea glauca var. albertiana ‘Conica‘).

Šiame straipsnyje pasidalinsiu minėtos baltosios eglės tolimesniu vystymusi, iliustruodamas nuotraukomis. Vienos jų geresnės kokybės, kitos darytos paskubomis, todėl daug prastesnės. Tačiau svarbiausia, kad matosi vienoks ar kitoks medelio progresas.

Taigi, viskas prasidėjo nuo to, kad kelias dienas prieš renginį Balbieriškyje, ši baltoji eglutė ‘Conica‘ buvo įsigyta vienoje iš Vilniuje esančių lauko augalų prekybos aikštelių. Skaityti toliau: Atvejis. Baltoji eglė – Picea glauca var. albertiana ‘Conica‘