Sau 272011
 

Kininis ligustras (Ligustrum sinense L.) auga Kinijoje. Natūraliomis sąlygomis užauga iki 4 m aukščio. Kadangi tai 7-8 šalčio zonos augalas, mūsų žiemos jam dažnai gali būti per žvarbios. Todėl šiuo laikotarpiu reiktų augalą laikyti arba kambaryje be ramybės periodo, arba vėsioje patalpoje, kurioje temperatūra nenukristų žemiau -5°C. Daugiau kininio ligustro priežiūra iš esmės nesiskiria nuo kitų ligustrų (paprastojo, bukalapio, amūrinio).

Bankan stiliumi formuojamų medžių stiebas yra labai vingiuotas, išraitytas. Šie medžiai stipriai formuoti pradedami dar būdami jauni, nes tik jaunas stiebas gali pasiduoti tokiems stipriems išlankstymams. Būtent todėl, tokie greitai augantys ir storėjantys augalai, kaip ligustrai, bankan stiliaus formavimui labai tinka. Skaityti toliau »

Sau 192011
 

Tinklaraščiai ir svetainės lietuvių kalba.

2010-2011 metai

 

http://bonsai-lietuva.blogspot.com

Birželio 7 dieną atsiradusiu pirmuoju įrašu internetinį pasaulį pasveikino naujas interneto dienoraštis „Viskas apie bonsai medelius“.

Dienoraštis nedidelis, bet savarankiškas.

Ir jei kada nors kiltų minčių užsisakyti internete kokią knygą apie bonsus – užsukite ten pasižvalgyti. Apart recenzijų galima rasti ir visą eilę nuorodų į internetinėse parduotuvėse siūlomą literatūrą.

Autorius apie savo dienoraštį:

„Dar sovietinėje sodininkystės knygoje perskaityta žinutė apie bonsai medelius, buvo bene pirmas kartas kai susipažinau su šiais medžiais neūžaugomis. Turėdamas sodą, galėjau eksperimentuoti iki soties, tiesa tai buvo fragmentiški bandymai. Bet su laiku ir su įgytomis žiniomis apie augalus, galėjau imtis drąsesnių bandymų. Todėl savo bloge http://bonsai-lietuva.blogspot.com noriu parodyti visą bonsai auginimo procesą – nuo pasodinimo, priežiūros iki formavimo. Su laiku, bloge pateiksiu daugiau informacijos apie bonsai literatūrą, naudojamus įrankius ir pan. Tad blogas bonsai-lietuva.blogspot.com neabejotinai plėsis.

Mindaugas“

Ačiū Mindaugui už informaciją ir prisistatymą, o jo dienoraščiui – nuoširdūs linkėjimai plėstis ir didinti savo skaitytojų ratą.

Galiu įtarti, kad gal internetinių dienoraščių yra ir daugiau, ar bent jau straipsnių bonsų tematika interneto dienoraščiuose. Tačiau dėl vienokių ar kitokių priežasčių, paieškos sistemos jų neranda ir rezultatų sąraše nepateikia. Gal kaltas per mažas lankomumas, o gal neteisingai sudėliotos metažymės, raktiniai žodžiai. Gali būti, kad nustatytas režimas, neleidžiantis paieškos sistemoms skanuoti svetainės.

http://www.ibonsai.lt

Kiek vėliau, į 2010 metų vasaros pabaigą, „internetiniame pajūryje“ atsiranda Roko Vaičiaus svetainė iBonsai.

Čia viskas apie bonsus išdėstyta trumpai, glaustai, lakoniškai.

Svetainėje yra ne tik informacijos apie bonsų auginimo bei formavimo techniką, bet pateikiamas ir Lietuvos sąlygoms pritaikytas jų priežiūros kalendorius.

Svetainė turi ir elektroninę bonsai parduotuvę. Net jei neketinate medelio pirkti, į šią parduotuvę verta užsukti vien pasižvalgyti kaip po nuostabių nuotraukų galeriją.

http://www.bonsai.lt

2011 metų sausio pradžioje pasikeitė ir Kęstučio Ptakausko svetainė bonsai.lt, pirmoji svetainė apie bonsus Lietuvoje.

Šie pasikeitimai ne tik naujas svetainės dizainas, bet ir kintantis turinys. Dalis informacijos perkelta iš senos svetainės versijos, bet ilgainiui skaitytojai galės rasti ir naujos, ne tik su bonsais susijusios informacijos, pavyzdžiui apie šilkinius karpius Koi, kitas įdomias Japonų kultūros detales.

Tikrai džiugu, kad pagaliau atsinaujino, atsigavo svetainė, pateikianti informaciją, paremtą asmenine Kęstučio Ptakausko bonsų auginimo ir formavimo patirtimi, skaičiuojančia jau ne vieną dešimtmetį.

http://www.sodininkas.com

Ne vieną metamorfozę metų eigoje išgyveno ir Saibon.puslapiai.lt – tiek perėjimas prie naujo puslapio turinio tvarkymo programinio apvalkalo, tiek keičiant svetainės išvaizdos šabloną. Šiuo metu svetainė visiškai uždaryta. Visa joje buvusi informacija integruota svetainėje nauju adresu –  Sodininkas.com.

Maža to, svetainėje ima veikti forumas. Trečiasis forumas Lietuvoje, kurio temų sąraše yra ir bonsai. Ambicingas žingsnis. Tad ar galime skųstis informacijos trūkumu, kai pagal statistiką Lietuvoje vienam milijonui gyventojų tenka vienas bonsų forumas. Jokia kita valstybė turbūt negali pasigirti tokias statistiniais rodikliais.

http://www.bonsailithuania.com

Ši svetainė bent jau kol kas skirta vien tik VI-ajai tarptautinei bonsai ir suiseki parodai bei II Japonijos menų festivaliui skirta svetainė.

Geras sprendimas supažindinti skaitytojus tiek su būsimu renginiu, tiek su jo eksponatais kiek detaliau. Taip pat padedantis tvarkyti organizacinius renginio reikalus.

Diskusijų forumai

2011 metai

Plačiau apie pokalbius, klausimus ir duskusijas galima pasiskaityti čia.

Lietuviški bonsų tematiką gvildenantys forumai:

.

Internetinės parduotuvės

staliausirankiai.lt

Sau 162011
 

Kaip po persodinimo, taip ir po formavimo kiekvienas medis kuriam laikui tarsi apmiršta. Kad ir nedideli, bet vis gi pokyčiai, sąlygoja vienokių ar kitokių fiziologinių procesų pasikeitimą. Medis tarsi bando susivokt, kaip čia jam dabar elgtis.Šiuo susivokimo laikotarpiu gali imti kristi lapai, išblukti jų spalva, lapija suglebti. Visa tai – streso padariniai. Skaityti toliau »

Gru 212010
 

Tęsiame pažintį su anonomis  – dekoratyviais, valgomus vaisius vedančiais tropiniais augalais, galinčiais nesunkiai prisitaikyti augti mūsų kraštuose ant palangės. Priminsiu, kad vietą joms reikia parinkti kuo šviesesnę ir šiltesnę, gausiai laistyti ir tręšti (vasarą anonos geriausiai jaučiasi šiltnamyje). Nors anonos natūraliai neturi ramybės periodo, mūsų krašte jos reaguoja į trumpėjančią dieną ir pereina į priverstinės ramybės būseną, t.y. neauga. Tačiau vandens šiuo laikotarpiu joms reikia ne mažiau. Primintinas ir išskirtinis visų anonų „kaprizas” – jos nepakenčia tabako dūmų. Ima ruduoti ir riestis lapų galiukai, o patys lapai išblykšta, neretai ima kristi.

Kadangi bendrai apie anonas jau kalbėjom anksčiau, pereikim prie konkrečių pavyzdžių. Skaityti toliau »

Gru 122010
 

Turbūt kiekvienas, bandantis formuoti bonsus, anksčiau ar vėliau pabandys prisijaukinti vienos ar kitos rūšies kadagį. Pasirinkti tikrai yra iš ko.  Augalų sistematikai kadagių (Juniperus) gentyje priskaičiuoja 50-60 rūšių. Tikslaus skaičiaus nenurodo nė vienas šiuolaikinis literatūros šaltinis, nes ginčai „priskirti atskirai rūšiai ar porūšiui” dėl šios genties atstovų taip pat sistematikams ne svetimi.

Šie plikasėkliai augalai paplitę išskirtinai šiauriniame pusrutulyje, dažniausiai šalto ir vidutinio klimato zonose. Tačiau pasitaiko ir tropinių rūšių. Daugelis kadagių rūšių yra dekoratyvios, augintojų vertinamos kaip augintinos lauko želdiniuose. Atsparumas šalčiams ir kitoms nepalankioms klimato sąlygoms tik didina šių spygliuočių populiarumą.

Kadagių mediena su branduoliu, minkšta, lengva, be sakotakių, gerų techninių savybių. Geros jų ir regeneracinės savybės, greitas augimas, natūraliai smulki „lapija” – spygliai. Todėl kadagiai netruko išpopuliarėti ir bonsų kultūros entuziastų tarpe. Skaityti toliau »

Gru 052010
 

Baltoji eglėConica‘– lot. Picea glauca Conica.

Tai gana mėgstama, kūgio formos, eglė. Ją dažnai galima aptikti sodybų ar kapų želdiniuose. Auga gana lėtai, šakelės smulkios, tačiau tankios.

Šiame straipsnelyje aptarsime vieną iš šios eglės formavimo būdų – chokkan (tiesaus kamieno) stiliumi.

Kaip visada medelių formavimo darbai pradedami nuo to, kad reikia rasti gražiausią šaknų dalį – nebari – kiek žemiau šaknies kaklelio. Pilnas eglės persodinimas šį kartą nebus atliekamas dėl jau gana vėlaus laiko tokiems darbams. Todėl tik dalinai bus atidengta viršutinė šaknyno dalis.

Dažnai įsigytas iš medelyno medelis vazone būna gausiai užpiltas žemėmis taip, kad su pagaliuku iki šaknies kaklelio reikia gerokai pasikapstyti. Šiuo atveju bekapstant po truputį išryškėjo gana nemažas eglės trūkumas – medelyne jos greičiausiai niekas nepersodino į didesnį vazoną, todėl šaknys dėl augimo vietos stygiaus persiraizgė taip, kad auga aukščiau šaknies kaklelio. Skaityti toliau »

Gru 042010
 

Jau ne kartą šioje svetainėje buvo paminėti Ficus genties augalai kaip nereiklūs, greitai augantys ir tinkantys bonsų kultūrai. Tai – labai gera medžiaga pradedantiems ar norintiems pagilinti savo formavimo įgūdžius, ypač žiemos laikotarpiu, kai lauke žiemojantys augalai jau saugiai ilsisi po sniegu.

Galima nusipirkti jau suformuotą iš fikuso bonsą, o galima pabandyti pasitreniruoti patiems ir jį suformuoti. Beje, kartais neblogi rezultatai gaunami ir „suvargusių” aukštaūgių fikusų, kurie kambariuose auginami kaip lapiniai augalai. Vieną tokį atvejį dabar ir panagrinėsime. Kaip visada – ne viskas iš karto. Pradžioje sutvarkoma požeminė augalo dalis, po to imamasi antžeminės. Skaityti toliau »