Yamadoriavimas. Užbaigiam spalį

Spa 302021
 

Šiandien, prasidėjus paskutiniam spalio savaitgaliui, viskas atrodė kaip niekad gerai. Pirmiausia, tai – oras. Šilta, ramu, ne vėjuota ir labai saulėta. Antra – geomagnetinės audros, žadančios vakare šiaurės pašvaistę. Natūralu – reikia išbandyti sėkmę ieškant bonsų ruošinių. Šįkart patraukėm link Pabradės.

Pušys, pušelės. Ir kelios giraitės kreivutėlių baltalksnių. „Laimikių“ netrūko, nors kažko labai išraiškingo neužmatėm. O kad neprisikasus „vidutinybių“, nutarėm panaudoti paprastą principą kaip saugantis nuo meilės iš pirmo žvilgsnio – pavasarį įdėmiai pasižiūrėsim antrą kartą…

Paskutinio spalio savaitgalio yamadoriavimas
Paskutinio spalio savaitgalio yamadoriavimas
Baltalksiniai
« ‹ iš 21 › »

P.S. Nepamirškite persukti laiko…

Jogaila Mackevičius

Yamadoriavimas (2021)

Spa 262021
 

Terminas „yamadoriai“ tapo toks įprastas, kad ką ir besakytų Valstybinė lietuvių kalbos komisiją, jo turbūt nepakeis joks kitas. Nors tai – tik gamtoje rasti bonsų ruošiniai. Bet „ruošinys“, atrodo, niekada nepakeis „yamadorio“.

Ne vienam bonsų entuziastui yamadorių paieška (yamadoriavimas) tai tas pats, kad žvejui žvejyba ar ko ne kiekvienam lietuviui grybavimas. Metai be yamadorių – prasti metai.

Nors potencialių bonsų ruošinių galima ieškoti ištisus metus, dažniausiai išskiriami du – pavasarinis ir rudeninis – jų sezonai. Ir šie sezonai pasiskirsto gana patogiai. Vos nutirpus sniegui ir išėjus pašalui prasideda pavasarinis. Tada dar lauko darbai nesugeba įsibėgėti, todėl visą laisvalaikį galima skirti medžių paieškoms. Balandžio gale gamta ima sparčiai busti, prasideda įvairūs lauko darbai, o sprogstančius medžius kasti jau nėra labai geras pasirinkimas. Tada prasideda ir kitos vasaros „pramogos“ gamtoje. Rudenį, kai gamta pradeda aktyviai ruoštis poilsiui, baigiasi žiedai, uogos, į pabaigą grybai, prasideda rudeninis yamadoriavimas, kuris tęsiasi iki pašalas sukausto žemę. Skaityti toliau »

Augalas ant akmens (3)

Sau 242021
 

Dar gegužės pradžioje šis blizgusis fikusas buvo „pasodintas“ ant pemzos luito tikintis, kad po keleto mėnesių jis prigis, o mes turėsime medį ant akmens. Šis laikotarpis kiek užsitęsė dėl mano kaltės, nes niekaip neprisiruošiau patikrinti, kaip gi ten vyksta tas šaknijimosi procesas. O ir augti fikusui teko nepakankamai gerose sąlygose.

21

Nors antžeminė dalis nuo šviesos stygiaus kiek peraugo ir ištįso, tačiau šaknys, kaip pamatysite, tik dar geriau įsitvirtino. Kaip ten bebūtų – nėr to blogo, kas neišeitų į gerą. Kadangi prieš Kalėdas reikia baigti visus nebaigtus darbus, tai metas būtų ir šio fikuso šaknis atidengt nuo kiminų. Skaityti toliau »

Augalas ant akmens (2)

Sau 242021
 

Kaip jau kalbėjome anksčiau, bonsas gali būti ne tik dirbtinai susendintas medis, pasodintas paprastame substrate, bet ir medžio – akmens miniatiūra. Padaryti ją gana paprasta, nors praeina nemažai laiko, kol kompozicijos komponentai susiderina ir suauga tarpusavyje. Vis gi – tai gyvosios ir negyvosios gamtos simbiozė.

1-isisaknije fikusu auginiai

Nebandykime kažko įmantraus, o imkim ir padarykim tai paprastomis buitinėmis sąlygomis: namie ant palangės ar kieme – tiesiog ant šaligatvio plytelių. Kaip jau sutarėm pirmojoje dalyje, augalas bus Ficus ginseng. Tam, kad mūsų užmačia pavyktų, augalo reiktų pasirūpinti įšaknydintais fikuso auginiais iš anksto. Štai keletas iš rudens pamerktų į vandenį nugenėto fikuso šakelių – išsirenkam geriausią, labiausiai patikusią, gražiausiai išsišakojusią, turinčią gražiausias (ir kas ne mažiau svarbu – ilgiausias) šaknis. Skaityti toliau »

Augalas ant akmens (1)

Sau 242021
 

Bonsų augintojai, siekdami kiek įmanoma priartinti savo kūrinius prie gyvosios gamtos, apart dviejų tradicinių komponentų – vazono ir medžio – sugalvoja pritaikyti nemažai įvairiausių detalių kompozicijai pagyvinti, suteikti jai savitumo ar paslapties. Tai ir samaninės dangos, ir natūralaus medžio ar akmens elementai, papildomi žoliniai augalai.

Vienas iš būdų suteikti bonsui savitumo ir originalumo yra jo pasodinimas ant akmens. Kartais panaudojant akmens platformas sukuriami ištįsi kalnų peizažai.

Šis procesas reikalauja papildomų darbo sąnaudų ir žinių. Ne kiekvieną augalą galima taip pakeisti, kad jis neskursdamas augtų dar nepalankesnėmis sąlygomis. Augančių ant akmens augalų šaknynas patiria daugiau stresų. Dienos metu akmuo gali labiau įšilti, naktį – atvėsti. Vidutinio klimato juostoje, kai augalai žiemai specialiai paruošiami ir žiemoja lauke, akmuo ir šaltis gali padaryti nepataisomą žalą medeliui.

Taigi, viskas priklauso šiek tiek nuo sėkmės ir gero pasirinkimo – tiek augalo rūšies, tiek uolienos tipo. Skaityti toliau »

 Older Entries  Newer Entries