Antroji 91-osios Kokufu Ten parodos dalis vyko Tokijo metropolio menų muziejuje 2017 metų vasario 10-13 dienomis. Kaip ir pirmoje dalyje, taip ir antrojoje buvo eksponuojama virš 300 medžių, dalis jų buvo eksponuojama kompozicijose iš 2-5 medžių. Skaityti toliau: Nuotraukų galerija. Kokufu Ten 91’2017, II dalis
Autorius: Bonsai Vilnius
Nuotraukų galerija. Kokufu Ten 91’2017, I dalis
Pirmoji 91-osios Kokufu Ten parodos dalis vyko Tokijo metropolio menų muziejuje 2017 metų vasario 4-8 dienomis. Šioje parodos dalyje viso buvo eksponuojama virš 300 medžių, dalis jų buvo eksponuojama kompozicijose iš 2-5 medžių. Skaityti toliau: Nuotraukų galerija. Kokufu Ten 91’2017, I dalis
Kokufu Bonsai Ten, penktoji dalis. Albumai
Čia pateikiamos praėjusių parodų albumų viršelių nuotraukos:
 |
 |
 |
Kokufu Bonsai Ten, antroji dalis. Parodos
Ši informacija parodo Kokufu Ten datas ir keltą detalių apie kiekvieną parodą. Informacija parengta vadovaujantis keletu šaltinių. Parodų datos nuo 1934 iki 1983 metų pateikiamos iš W.N. Valavanis NBA 50-čio knygos ir vėlesnių darbų.
Trumpa santrauka:
- Viso buvo 90 parodų (Nr. 19 nebuvo atidaryta).
- Po dvi parodas (kovas-balandis ir lapkritis-gruodis) buvo šiais metais: 1934-1937, 1939-1942, 1948 ir 1954.
- Parodų nebuvo šiais metais: 1944-1946 ir 1959.
- Viena paroda lapkričio-gruodžio mėn. 1938 ir 1947; viena paroda kovo mėn. 1943; viena paroda gruodžio mėn. 1949-1953, 1955-1958.
- Viena paroda vasario mėn. kasmet nuo 1960.
- Lankytojo rekordas priklauso meistrui Saburō Katō (1915-2008), kuris dalyvavo visose pirmosiose 80-tyje Kokufu Ten iki pat savo mirties (19 paroda nebuvo surengta, o meistras mirė 82 parodos išvakarėse).
Skrydis į Noelanders Trophy 2017
Kai draugai iš Olandijos pasisiūlė šeštadienį paimti mane Amsterdamo oro uoste ir nuvežti į Noelanders Trophy, negalėjau atsisakyti. Iškarto šokau į Easyjet skrydį, po kurio su draugais patraukėme į Genką. Kiekvienais metais vis nutikdavao kažkas, kas sutrukdydavo man aplankyti šią prestižinę parodą, bet šiemet aš jos nepraleidau.
Beveik visą laiką aš praleidau tarp ekspozicijų salės ir prekybos aikštelės, retkarčiais užmesdamas akį į parodomuosius formavimus. Ir kiekviename judėjimo taške aš sutikdavau ir senus, ir naujus draugus. Tai ne tik paroda, bet ir geras socialinis renginys. Nuostabu yra sutikti tiek draugų, lankantis viename renginyje. Skaityti toliau: Skrydis į Noelanders Trophy 2017
Kokufu Bonsai Ten, pirmoji dalis. Apžvalga
Nacionalinė bonsų paroda
Koku Fu Bon Sai Ten
Dabar tai – pati didžiausia ir prestižiškiausia pasaulyje, aštuonias dienas vasario mėnesį vykstanti, nacionalinė bonsų paroda. Oficialus renginio organizatorius – Japonijos bonsų asociacija (Nippon Bonsai Association, NBA) – atkakliai darbavosi ne vienerius metus, kad į šią parodą patektų tik nuostabiausi Japonijos bonsai. Vieno iš prizų, arba sho, laimėjimas gali turėti didelę įtaką meistro, formavusio medį, karjerai ir laikomas didžiule garbe medžio savininkui. Paskutiniaisiais metais parodoje suteikiami vienas – penki prizai. Tačiau Kokufu-sho nesuteikiamas, jei medis nėra to vertas. Vieną kartą laimėjęs, medis visam laikui praranda teisę toliau dalyvauti konkurse, jis niekada nebegalės gauti kito Kokufu-sho, bet galės dalyvauti parodos ekspozicijoje. Skaityti toliau: Kokufu Bonsai Ten, pirmoji dalis. Apžvalga
Grybai bonsų substrate
Turbūt grybų karalystės, kurią sudaro apie šimtą tūkstančių rūšių, savo evoliuciją pradėjusių paleozojaus eroje prieš penkis šimtus milijonų metų, išsamiau pristatyti nereikia. Kasdien su jais susiduriame. Jie dalyvauja kone kiekvienos ekosistemos gyvenime, ardydami negyvą organiką, taip aktyviai įsijungdami į medžiagų apykaitos ratus. Grybų yra ir patogenų tarpe, sukeliančių augalų bei gyvūnų ligas, ir parazitų, mintančių kitais gyvais organizmais. Tačiau daugiausia jų rūšių prisitaikė skaidyti negyvą organiką.
Pažindamas grybus, žmogus išmoko pasinaudoti daugeliu grybų rūšių gebėjimų, naudoja juos maistui, maisto pramonėje įvairių produktų (alaus, vyno, sūrių gamyboje), medicinoje. Išmoko ir susidoroti su nepageidaujamomis grybų rūšimis.
Bonsų kultūroje grybai taip pat gali turėti labai didelę (teigiamą ar neigiamą) reikšmę.
Defoliacija
Turbūt nieks neužginčys, kad vielavimas ir genėjimas yra pagrindiniai bonsų antžeminės dalies formavimo būdai. Jų dėka suformuojama didžioji dalis bendro medžio vaizdo, atsiranda jo siluetas, detalės. Tačiau yra technikų, gerokai paspartinančių bonso formavimo procesą, leidžiančių greičiau pasiekti norimą rezultatą tiek po genėjimo, tiek po vielavimo. Viena jų – defoliacija – lapų ar spyglių pašalinimas aktyvios augalo vegetacijos metu. Skaityti toliau: Defoliacija
Troškutės
Bonsų sode apart medžių neretai sutinkamos ir mažesnės, dažniausiai žolinių augalų kompozicijos – kusamonai. Šios kompozicijos taip pat lydi bonsus ir parodose. Kusamonams naudojami augalai turėtų papildyti bonso estetiką, kažką pabrėžti, o gal sudaryti prieštarą. Vieni tokių augalų – pasaulyje labai mėgstamos nedidelės gėlytės – troškutės.
Troškutės (Rhodohypoxis) – Hypoksidaceae šeimai priklausančių žiedinių augalų gentis, kurioje tėra šešios rūšys. Jų gimtinė – Pietų Afrika. Iš čia jos paplito po visą pasaulį ir tapo labai populiarios. Jos auginamos gėlynuose, vazonuose, alpinariumuose.
Tai – daugiametis svogūninis augalas. Antžeminė dalis sužaliuoja pavasarį, iš svogūnėlio išauga kardiški, iki 15 cm lapai. Vėliau pasirodo ir žiedai. Jie būna balti, rausvi, avietiniai, įvairiausių atspalvių. Dabar yra išvesta troškučių veislių ir pilnaviduriais žiedais. Žiedai maloniai kvepia. Skaityti toliau: Troškutės