Alyvmedžiai
Citrusai
Fikusai
Granatmedžiai
Kadagiai
Kiti medžiai
Spa 082013
Rgs 302013
Šis paprastasis klevas buvo rastas pamiškėje prie kelio, kur medžiai būna išpjaunami kas keletą metų, todėl jis ir buvo tokio genėjimo auka. Išsikasiau medį vasaros pabaigoje jam dar žaliuojant. Tokios klaidos daryti nereiktų, bet šiuo atveju viskas baigėsi gerai ir klevukas puikiai prigijo atvirame grunte. Jis mano akį patraukė dėl savo išsilenkusio kamieno ir didelės žaizdos einančios per visą kamieną.
Klevukas po iškasimo
Rgs 232013
Apie kadagius šioje svetainėje kalbėjom tikrai nemažai – tiek vienaskaita, tiek daugiskaita. Ne vienerius metus jie buvo BonsaiVilnius.lt yamadori paieškų objektas ir „laimikis”. Prieš keletą metų buvo aprašytas vienas paprastojo kadagio formavimas, pradedant nuo ruošinio auginimo ir baigiant pirmuoju formavimu bonso link.
Tad turbūt neverta kartotis ir plėstis į kadagių (Juniperus) kaip genties apibūdinimą – 50-60 rūšių, priskaičiuojamų sistematikų, yra daugiau nei pakankama pasirinkimui.
Geriau pabandykime dar kartą panagrinėti, kas šioje gentyje yra patrauklaus bonsai kultūrai. Pradėkime nuo išvaizdos… Skaityti toliau »
Rgs 162013
Beržas (Betula L.) – bukiečių (Fagales) eilės beržinių (Betulaceae) šeimos augalų gentis. Medžiai ar krūmai. Gentyje apie 120 rūšių, paplitusių Šiaurės pusrutulyje, vidutinio ir šalto klimato juostose, retai šiltose srityse, lygumų ir kalnų miškuose, pelkėse, kalnų ir arktinėje tundroje. Lietuvoje aptinkama 4 natūraliai augančios rūšys: karpotasis beržas (Betula pendula) plaukuotasis beržas (Betula pubescens) liekninis beržas (Betula humilis) bei beržas keružis (Betula nana) pastarosios dvi reliktinės, saugomos rūšys. Yra ir introdukuotų – popieržievis beržas (Betula papyrifera) kvapusis beržas (Betula lenta) Storesnių šakų ir jaunų medelių žievė lygi, atsilupanti plonais lakštais dažniausiai balta, gelsva, rusva ar net juoda. Dažnai vadinama tošimi. Ūgliai apvalūs, paprastai karpoti arba plaukuoti, ties bambliais šiek tiek išlankstyti. Lapai nedideli, kiaušiniški arba rombiški išsidėstę pražangiai. Rudenį pagelsta ir nukrenta. Vienanamiai. Žydi lapams skleidžiantis, žiedai susitelkę žirginiuose. Žiedadulkes išnešioja vėjas. Vaisius – vienasėklis riešutėlis su dviem iš šonų odiškais sparneliais. Beržai pasižymi kaip pasaulyje vieni greičiausiai augančių medžių, 6-7 metų augalas gali siekti apie 7 metrų aukštį.
Entuziastams, auginantiems medelius iš sėklos ir ne tik, tai parankus dalykas – greičiau pasiekiamas rezultatas, bet vėliau gali tai pradėti trikdyti. Sunkiau išlaikoma norima šakų struktūra. Beržai labai įvairaus dydžio augalai, vien Lietuvoje augančių rūšių aukštis gali variuoti nuo 0,4 metro (beržas keružis) iki 35 metrų aukščio Tai sąlyginai neilgaamžiai medžiai, dauguma rūšių gali gyventi 160 metų retai iki 400 metų. Labai gyvybingi, gali augti ant mūro griuvėsių, stogų ir kitose nepalankiose vietose.
Trumpai aptarsiu beržų pritaikymą bonsai mene, bei auginimo subtilybes pagrindiniais apsektais.
Pavasarį pradėtas formuoti beržas vasaros antroje pusėje
Rgs 092013
Maždaug prieš 20 metų kieme buvo pasodinta pušis. Per šį laikotarpį išaugo didžiulis medis. Taip ji galėjo augti ir toliau, bet greitai jos viršūnė būtų priaugusi elektros laidus, o to negalima leisti jokiam medžiui. Tokiu atveju liko dvi išeitys: 1) Nupjauti medžio viršūnę ir toliau vėl jam leisti augti netrukdomam. 2) Pradėti viso medžio formavimą. Taigi, buvo pasirinktas antrasis variantas.
Pušis prieš formavimą
Geg 062013
Bal 302013
Pavasaris – atsinaujinimo metas. Po žiemos ramybės nutirpus sniegui ir pradėjus gamtai busti, sukrutame ir mes. Kiekvienam, turinčiam bent keletą medelių šis laikotarpis yra labai svarbus. Reikia laiku persodinti savo augintinius, įvertinti žiemos nuostolius, pamąstyti, kaip juos įveikti, paruošti medelius pavasariniam augimo šuoliui.
Tačiau ne tik esami augintiniai traukia mūsų dėmesį. Labai dažnai pavasaris – tas metas kaip ieškome ko nors naujo savo kolekcijai. Vieni eina į miškus, pelkes, kirtavietes, brūzgynus ieškoti yamadori, kiti patraukia į prekybos augalais aikšteles ieškoti tinkamų medelių sodinukų.
Šį pavasarį kai kurie didieji prekybos centrai labai maloniai nustebino klevų gerbėjus. Dar prieš keletą savaičių teko matyti labai nemažą pasirinkimą japoniškų klevų veislių. Kai kurie augintojai net gi stebėjosi, kad toks pasirinkimas „čia pat pas mus, Lietuvoje”. Anksčiau įmantresnių veislių klevų sodinukus tekdavo siųstis iš užsienio arba ieškoti pavienių entuziastų kolekcijose. Skaityti toliau »
Kov 082013
Kažkas augina paprasčiausią fikusą ir nuoširdžiai gėrisi jo žaluma. Tačiau yra žmonių, kurie taip pat nuoširdžiai nesupranta, kaip galima džiaugtis paprastu ir visai neįnoringu augalu. O štai tupinėti apie mūsų sąlygomis vaisių nevedantį augalą ir sulaukti, kad jis vis dėlto užderėtų, yra visai kitas malonumas. Pas vieną tokių iššūkių ir egzotikos gerbėjų Eitvydą Juškauską ir svečiavomės.
Triukšmingas sutikimas
Įspūdingo dydžio sodyba netoli Lentvario stebina ne tik savo kalvotais toliais ir po ledu miegančiomis įvairiausių rūšių žuvimis, bet ir neatpažįstamais garsais. Klyksmas, kriokimas, ulbėjimas, kosėjimas, susimaišę su prie durų pasitinkančios miniatiūrinės kalaitės Zaros viauksėjimu, po užmiesčio laukų tylumos tiesiog pritrenkia. Juolab kad negali iškart identifikuoti triukšmadarių.
Kad tų paslaptingų triukšmadarių tėra vienas, net mintis nekyla, tiek skirtingo pobūdžio ir visiškai tarpusavyje nederančių garsų, regis, negali sklisti iš vienos burnos. Tačiau išties taip ir yra – juos skleidžia įsisiautėjusi papūga, vardu Saša. Tarpais jis įterpia kokį rusišką ar lietuvišką žodį ir tik po kurio laiko pereina į paukštišką ulbėjimą ir švilpavimą. Pasirodo, namie laikomą geltonkaktę amazonę taip audrinančiai veikia dulkių siurblys. Nurimus jo garsui, paukštis dar ilgai reiškia emocijas ir vaikšto savo narvo viršumi, o kai pabosta, kraustosi vidun.
Vas 112013
Pušies (Pinus) gentyje, priskiriamoje pušinių šeimai (Pinaceae), priskaičiuojma apie 100 rūšių, daugiausia paplitusių Šiaurės pusrutulio vidutinio ir šalto klimato juostoje. Šilto klimato juostoje pušys dažniausiai auga kalnuose. Tai yra vienanamiai, visžaliai, sakingi, taisyklingo menturinio šakojimosi aukšti ir vidutiniškai aukšti medžiai, rečiau krūmai. Laja kūgiška, skėtiška arba netaisyklinga. Spygliai dažniausiai ilgi (2-30 cm) Jie gyvena 3 – 5 metus, todėl kaip ir daugelio spygliuočių šių medžių pritaikymas bonsų kultūroje sudėtingesnis nei lapuočių. Sunkiau sumažinti spyglius, kad estetiškai atrodytų. Mūsų krašte pušys žydi gegužės mėnesį. Po apvaisinimo pradeda sparčiai augti kankorėžiai, kuriuose bręsta sėklos. Sėklų brendimas ilgas.
Pušys mažai reiklios dirvožemio drėgnumui, bei derlingumui, pasižymi atsparumu sausrai. Dauguma rūšių šviesamėgės. Nemažai seniausių dabar augančių pasaulyje medžių priklauso Pinus genčiai. Pavyzdžiui, Bristlekono pušys (Pinus aristata) aptinkamos kalnuotose Kalifornijos, Arizonos vietovėse, ir manoma, kad jų amžius gali siekti net apie 5000 metų. Lietuvoje paprastoji pušis (Pinus sylvestris) auga savaime, ir apie 20 rūšių (P. nigra, P. parviflora ir kt.) introdukuota. Aukščiausia Lietuvos pušis auga Labanoro girioje, jos aukštis siekia 44 metrus.
