Kaštonai

Rgp 312014
 

Kaštonas – (lot. Aesculus, angl. Horse-chestnut) – kaštoninių (Hippocastanaceae) šeimos lapuotis medis. Šeimoje yra 3 gentys ir apie 20 skirtingų rūšių, paplitusių vidutinio klimato juostoje visame pasaulyje. Lietuvoje auga tik viena kaštono (Aesculus) gentis ir 6 jos rūšys, iš kurios viena – hibridinė. Šiame straipsnyje trumpai ir aptarsime šias rūšis bei visos genties tinkamumą bonsai kultūrai.

Kaštonai yra vasaržaliai medžiai ir krūmai. Gentyje yra apie 15 rūšių paplitusių viso pasaulio vidutinėse platumose. Šių medžių pumpurai stambūs, dažnai lipnūs. Lapai pirštuoti, pjūkliški ir ilgakočiai sudaryti iš 5-9 lapelių. Žiedai viršūnėse – stačios šluotelės. Sėklos dėžutė šiuo atveju kamuoliška, storomis sienelėmis, lygi arba dygliuota. Kaštono sėkla stambi, rutuliška su ruda obele ir šviesia dėme pamate. Lietuvoje auginamos 6 rūšys iš kurių viena hibridinė. Pavojingiausias kenkėjas – kaštoninė keršakandė.

Pasigilinkime į kiekvieną rūšį atskirai pradėdami nuo paprastojo kaštono (Aesculus hippocastanum). Labiausiai šis augalas yra paplitęs Balkanų pusiasalio pietuose – Graikijoje, Albanijoje, Pietų Bulgarijoje. Augti gali 3-8 šalčio zonose, todėl neturi jokių problemų ir žymiai šaltesnėse teritorijose, pavyzdžiui, Lietuvoje. Skaityti toliau »

Ką po žeme slepia forsitijos (2) Pirmasis bonso žydėjimas

Bal 162014
 

Daugiau nei prieš metus papasakojau apie vieną savo bonsų sodo numylėtinių – forsitiją, kuri čia atkeliavo iš senos, niekam nebereikalingos gyvatvorės. Atkeliavo vėlyvą 2010-ųjų rudenį, žiemą ištvėrė simboliškai prikasta darže, o ir toliau kelis metus buvo palikta vos ne likimo valiai – kad pati įsitvirtintų, prigytų ir pagaliau „suprastų”, ko iš jos tikimasi.

Tad tiek 2011-aisiais, tiek ir paskesniais 2012-aisiais metais šis buvęs krūmu augalas tiesiog buvo toliau genimas, atkasama kuo didesnė požeminio stiebo dalis, genimos šoninės šakelės, trumpinami stiebai, šalinamos šakninės atžalos.

Ir tik pernai metais forsitija pagaliau buvo pirmą kartą suvieluota, pradėtas formuoti vainikas. O vasarą, visiškai tam atrodytų netinkamu laikotarpiu – pasodinta į tradicinį indą. Skaityti toliau »

Šermukšniai

Vas 102014
 

Apie mūsų krašte augantį paprastąjį šermukšnį jau buvau kalbėjęs, nagrinėdamas vieną atvejį. Šio straipsnio gal ir nebūtų, jei atsitiktinai, benaršydamas internete neaptikčiau Agnės Miliauskaitės Vytauto Didžiojo universitete prieš daugiau nei penketą metų parašyto ir apginto magistrinio darbo apie medžius mūsų tautosakoje. Greitomis prabėgęs tyrimų metodais kiek užtrukau ties analize. Na ir ko tik neprisigalvojo mūsų senoliai apie šį medį… Aišku viena: šermukšniai – tai mūsų apsauga nuo visko, kas pikta ir mums kenkia.

Tad kodėl gi ši apsauga negalėtų įsitaisyti mūsų bonsai sodo kampe, prie įėjimo, kad viskas, kas negera negalėtų ten prasmukti?.. Skaityti toliau »

Gudobelės

Vas 092014
 

Gudobelės (Crataegus) – lapus metančių, vasaržalių krūmų ar medžių gentis, priskaičiuojanti apie kelis šimtus rūšių.  Gudobelės paplitusios Šiaurės pusrutulyje, daugiausia jų vidutinio klimato zonoje. Lietuvoje nuo seno auga trys rūšys (grauželinė, vienapiestė ir miškinė gudobelės), dar kelios dešimtys rūšių introdukuotos.

Mūsų krašte augančių gudobelių arealas išsidėsto 5-8 šalčio zonose, taigi Lietuva yra šiaurinė jų paplitimo riba. Tačiau yra rūšių, galinčių augti ir atšiauresnės žiemos sąlygomis, pavyzdžiui, skiauterėtoji (C. crus-galli L.), švelnioji (C. mollis (Torr. et A. Gray)), stambiasėklė (C. macrosperma Ashe) gudobelės natūraliai auga ir 3-4 šalčio zonose. Skaityti toliau »

Mūsų krašto augalai – bonsai

Vas 082014
 

Ne vieną šimtmetį skaičiuojančią bonsai kultūrą puoselėdami sodininkai ir meistrai jau spėjo atsirinkti labiausiai jai tinkančias medžių rūšis, tapusias klasikinėmis. Tačiau eksperimentatoriaus dvasia vis nerimsta, ieškoma naujų rūšių, formų, tikslo pasiekimo būdų. Mūsų krašte sutinkami augalai čia – neišnaudotas rezervas. Be to, puoselėjant bonsai kultūrą ir ją pristatant pasauliui, visada yra įdomiau pasigirti savo krašto augalais.

Panagrinėkime pliusus. Pirmiausia, tai prisitaikymas augti būtent mūsų klimato sąlygomis. Jei augalas čia nuo seno tarpsta, dauginasi niekieno neprižiūrimas ne tik vegetatyviškai, bet ir sėklomis – reiškia vargo jį auginant nebus labai daug. Skaityti toliau »

Istorija ir istorijos

Sau 272014
 

Turbūt jau  ne vienas svetainės skaitytojas pastebėjo, kad  nemažai joje pasirodančių straipsnių pasakoja apie vieno ar kito medelio istoriją tam tikru jo formavimo tarpsniu. Tiesa, daugelis istorijų lieka nebaigtos, bet tai ne bėda. Ir iš pasakos motyvo galima šio to pasimokyti.

Per beveik ketverius svetainės gyvavimo metus, tokių „pasakaičių” susikaupė ne mažai, visos jos pasklidusios svetainėje įvairiuose jos „užkampiuose”. Tad atėjo laikas jas visas surinkti į vieną sąrašą „Bonsų istorijos”.

Ta proga kviestumėm ir skaitytojus nepasididžiuoti ir radus šiek tiek laiko pristatyti savo augintinius. Tam reikia visai nedaug: keleto geros kokybės chronologine tvarka išdėstytų nuotraukų ir pačios istorijos, pasakojančios kas ir kaip tam medeliui nutiko, koks buvo rezultatas. Galima prieš rašant pastudijuoti ir rekomendacijas straipsnių autoriams.

Lauksime jūsų istoriju elektroniniu paštu [email protected].

Iš anksto dėkoju visiems, prisijungusiems prie šios iniciatyvos.

Jogaila Mackevičius

Skaityti toliau »

Lazdynas

Sau 022014
 

Lazdynas (Corylus) — lazdyninių (Corylaceae) šeimos, lapus metantis vienanamis augalas. Šioje gentyje aptinkama apie 15 rūšių, kurie paplitę Šiaurės pusrutulio vidutinio klimato juostose. Lietuvoje gausiai aptinkamas paprastasis lazdynas (C. avellana). Taip pat Lietuvoje introdukuotos 7 šios genties rūšys. Skaityti toliau »

Rūšys

Gru 212013
 

A

B

C

D

E

F

G

H

I,J

K

L

M

N

O

P

R

S, Š

T

U

V

Z

 

_________________

 

 Older Entries  Newer Entries