Kategorija: Sodai ir parkai

Nuotraukų galerija. Rygos gėlių puota’2014

Šį savaitgalį, liepos 10-13 dienomis, Latvijos universiteto botanikos sode Rygoje vyko labai įvairiapusis renginys miestiečiams ir miesto svečiams – Rigas puku balle (Rygos gėlių puota). Renginio programoje visas keturias dienas įvairiausios parodos, meno kolektyvų pasirodymai, koncertai, įvairių sričių (bonsų formavimo, floristikos, tapybos) meistrų dirbtuvės.

Bet turbūt geriau už net ilgiausias kalbas apie viską papasakoja vaizdas, tad kviečiu tiesiog peržvelgti keletą nuotraukų.

Skaityti toliau: Nuotraukų galerija. Rygos gėlių puota’2014

Vilniaus centre dygs ne naujas kvartalas, o japoniškas sodas

Nors Vilnius yra laikomas vienu gražiausių miestų Europoje, jo kraštovaizdį vis dar darko pastatai vaiduokliai, neprižiūrimi stadionai, apleistos didelės miesto erdvės. Tiesa, vienas užmirštas 5 hektarų plotas sostinės centre atgis.Ties Žalgirio ir Geležinio Vilko gatvių sankryža neprižiūrimame sklype su tvenkiniu po dvejų metų sužaliuos japoniškas sodas.

Probleminė vieta taps rekreacinė

Pasak įstaigos „Vilniaus japoniškas sodas“ direktorės Laimutės Velionaitės, sodo vieta parinkta neatsitiktinai. Ši teritorija tai kadaise per Lietuvą slinkusio ledyno palikimas –  nedidelis tvenkinys, kuris kadaise susiformavo iš čia tekėjusios ledyno upės. Natūrali vandens telkinio kilmė sodo kūrėjus užbūrė savo geologine istorija ir paskatino kurti sodą būtent šioje teritorijoje.

Skaityti toliau: Vilniaus centre dygs ne naujas kvartalas, o japoniškas sodas

Vilniuje skleisis japoniškas sodas

lzinios1
Laimutė Velionaitė (kairėje) ir garsi japonų džiazo atlikėja Keiko Borjeson Mcnamara visuomenei pristatė Vilniuje kuriamą japonišką sodą. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Ne­pa­bū­gu­si at­si­sa­ky­ti ga­ran­tuo­to val­diš­ko dar­bo bend­ro­vė­je TEO Lai­mu­tė Ve­lio­nai­tė per daug me­tų su­kaup­tą pa­tir­tį da­bar ski­ria gra­žiai idė­jai – su­kur­ti Vil­niu­je kla­si­ki­nio ja­po­niš­ko sti­liaus so­dą, ku­ris tap­tų vil­nie­čių bei mies­to sve­čių poil­sio ir kul­tū­ri­nių ren­gi­nių vie­ta.

Vie­šo­sios įstai­gos Vil­niaus ja­po­niš­ko so­do di­rek­to­rė L. Ve­lio­nai­tė pa­sa­ko­jo, kad šios idė­jos au­to­rius yra Kęs­tu­tis Pta­kaus­kas, land­šaf­to ir bon­sų meis­tras, pats su­kū­ręs ja­po­niš­ką so­dą Aly­tu­je prie sa­vo na­mų, en­tu­zias­tin­gas ja­po­nų kul­tū­ros sklei­dė­jas Lie­tu­vo­je. „Jam il­gai kir­bė­jo min­tis su­kur­ti vie­šą ja­po­niš­ką so­dą, skir­tą lan­ky­tis vi­siems žmo­nėms. Aly­tu­je to pa­da­ry­ti ne­pa­vy­ko, to­dėl su šia idė­ja jis krei­pė­si į Vil­niaus mies­to va­do­vus. De­ry­bos tru­ko il­gai, ta­čiau pa­ga­liau idė­jai bu­vo pri­tar­ta, at­si­ra­do fi­nan­si­nė rė­mė­ja UAB „Tok­vi­la”, sos­ti­nės sa­vi­val­dy­bė sky­rė so­dui kur­ti 5 ha skly­pą. Pra­dė­jo­me pir­mą­jį dar­bų eta­pą – įstei­gė­me vie­šą­ją įstai­gą, ku­ri iki 2016 me­tų rug­sė­jo pra­džios pla­nuo­ja to­kį so­dą sos­ti­nė­je su­kur­ti. Tuo­met rug­sė­jo 2-4 die­no­mis sos­ti­nė­je vyks V Ja­po­ni­jos kul­tū­ros fes­ti­va­lis ir pa­sau­li­nė bon­sų par­oda”, – pa­sa­ko­jo L. Ve­lio­nai­tė.

Skaityti toliau: Vilniuje skleisis japoniškas sodas

Kelionių atradimai. „Undergroundinis” Kyoto stiliaus sodas Holland parke Londone

Kyoto sode. LondoneHolland parko rajonas Londone vilioja pavėpsoti į elegantiškus namus ir prabangias parduotuves. Čia taip pat yra 22 ha dydžio parkas, laikomas vienu iš pačių romantiškiausių parkų vakariniame Londone.

Sakoma, kad 2010-2011 m. parke užveisė kiaulių, kurių užduotis yra pamažu savo knyslėmis atkovoti parko teritoriją iš dilgėlių ir kitokių piktžolių. Na, kriuksių aš nemačiau, nes mano planas buvo visame milžiniškame plote susimedžioti nelabai kam žinomą japoniško stiliaus sodą.

Apie jį aš pirmą kartą išgirdau Facebook socialiniame tinkle, kai žmonės planavosi kelionę į Londoną ir klausinėjo, ką galima gražaus pamatyti nemokamai. Ir iš karto šis parkas buvo antru numeriu – po Highgate kapinių – privalomai įtrauktas į kelionės planą.

Skaityti toliau: Kelionių atradimai. „Undergroundinis” Kyoto stiliaus sodas Holland parke Londone

Istorija. Du tūkstančiai devintieji. Kurti japoniškus sodus mokėsi Tekančios saulės šalyje

vilniausdienaLOGOKlaipėdietis Rokas Vaičius, savarankiškai išmokęs japonų kalbą, dvejus metus Tekančios saulės šalyje studijavo japoniško sodo kūrimo meną. Klaipėdoje dar prieš dešimtmetį subūręs bonsų – vazoninių nykštukinių medelių – mėgėjų klubą, dabar 32-jų R.Vaičius ėmėsi privataus verslo – kurti japoniškus sodus ir Lietuvoje.

„Kurti japonišką sodą yra menas, bet jo kūrėju gali būti kiekvienas žmogus“, - tvirtino Japonijoje šio meno dvejus metus mokęsis Rokas Vaičius. Jo – vertėjo ir specialisto – žinios praverčia ir kuriant japonišką parką Mažučių kaime, už Darbėnų.
„Kurti japonišką sodą yra menas, bet jo kūrėju gali būti kiekvienas žmogus“, – tvirtino Japonijoje šio meno dvejus metus mokęsis Rokas Vaičius. Jo – vertėjo ir specialisto – žinios praverčia ir kuriant japonišką parką Mažučių kaime, už Darbėnų.

Nuo kambario augalų – ligi bonsų

Roko pomėgis augalams išugdytas nuo vaikystės: jis domėjosi kambariniais augalais, begalę jų augindavo savo namuose. Būdamas 14-os, susidomėjo bonsų kūrimo menu („bonsai“ japoniškai reiškia: bon – padėklas, sai – augalas), vyko gilinti žinių į kursus Jaunųjų gamtininkų stotyje Vilniuje. Mokėsi sodininkystės ir daržininkystės Kretingos žemės ūkio, vėliau – Klaipėdos technikumuose. Tada ir susiėjo jo bei bonsų pradininko Lietuvoje Dariaus Armono keliai.

„Puoselėjau svajonę išvykti mokytis bonsų meno į jų tėvynę – Japoniją. Viename žurnale susiradau pasaulio bonsų asociacijos prezidento Hiroshi Tsunodos telefoną ir parašiau jam. Su prezidentu laiškais susirašinėjome penkerius metus. Atsiradus internetui mudviejų ryšys tapo dinamiškesnis“, – savo veiklos pradžią prisiminė R.Vaičius.

Skaityti toliau: Istorija. Du tūkstančiai devintieji. Kurti japoniškus sodus mokėsi Tekančios saulės šalyje

Istorija. Du tūkstančiai septintieji. Mažučiuose japonai jau kuria Dainuojančių akmenų slėnį

vilniausdienaLOGOProjektas, prieš 2,5 metų atrodęs utopija, šiandien virsta realybe: ūkininkas Šarūnas Kasmauskas Darbėnų seniūnijos Mažučių kaime, 16 ha žemės plote, pradėjo kurti didžiausią Europoje japonišką sodą. Praėjusią savaitę 10 japonų, profesionalių landšafto specialistų, atsigabenę modernią techniką, Mažučiuose jau pradėjo būtiniausius darbus. Į sklypą atgabenta 300 tūkst. tonų natūralių akmenų, formuojamos kalvos bei vandens telkiniai.

Šarūno Kasmausko (dešinėje) ryžtą savoje žemėje kurti japonišką sodą sustiprino Japonijoje landšafto architektūrą studijavęs Rokas Vaičius.
Šarūno Kasmausko (dešinėje) ryžtą savoje žemėje kurti japonišką sodą sustiprino Japonijoje landšafto architektūrą studijavęs Rokas Vaičius.

Mūsų parduotuvėse japonams – brangu

Nedideli namukai, pirtys, akmenys, augmenija, vanduo bus susieta į harmoningą visumą, kurioje žmogus girdės ir vandens virpesį, ir praskrendančių paukščių sparnų šlamėjimą, ir pamiške prabėgančių baugščių stirnų šuoliavimą. Tokią didžiausio Europoje japoniško sodo, pavadinto Dainuojančių akmenų slėniu, viziją Kultūros centro Darbėnų filialo salėje susirinkusiems žmonėms „piešė“ palangiškis verslininkas Šarūnas Kasmauskas, Mažučiuose įsigijęs žemės sklypą.

„Tegul skeptikai atvažiuoja į Mažučius ir įsitikina, jog tai nebuvo mano kliedesiai, – teigė 41-erių Š.Kasmauskas. – Prieš keletą dienų „startavo“ japonų bendrovės „Angyo ueki“ sodo specialistai: jie atsigabeno ne vien savo techniką – ekskavatorius, buldozerius, bet ir statybinius vagonėlius, biotualetą. Japonai pasirūpino beveik viskuo, kas reikalinga jų darbui: atsigabeno net karučius, lynus, raktus, nes pirkti tuos reikmenis mūsų parduotuvėse jiems yra per brangu“.

Mažučiuose darbą pradėję japonų sodo specialistai, Š.Kasmausko žodžiais, yra žinomi visame pasaulyje: jie važinėja visur, kur juos kviečia. Jų nebaido nei šaltis, nei drėgmė. Jie sako, kad žemė visoje Žemėje – vienoda. Skaityti toliau: Istorija. Du tūkstančiai septintieji. Mažučiuose japonai jau kuria Dainuojančių akmenų slėnį