Kiek daugiau nei po metų Saitamos miestas Japonijoje sukvies bonsai entuziastus iš viso pasaulio. Čia 2017 metų balandžio 27-30 dienomis organizuojama 8 Pasaulio bonsai konvencija. Skaityti toliau: Aštuntoji Pasaulio bonsai konvencija, Saitama, Japonija’2017
Žyma: Japonija
Tarptautinis bonsai simpoziumas, Tokijas, Japonija’2016
Vasario 11 dieną Tokijuje vyks Tarptautinis bonsai simpoziumas, skirtas bonsai kultūros globalizacijos aktualijoms ir pasiruošimui 2017-aisiais vyksiančiai 8 Pasaulio bonsai konvencijai. Skaityti toliau: Tarptautinis bonsai simpoziumas, Tokijas, Japonija’2016
Bonsai medeliai 1946-ųjų metų JAV periodinėje spaudoje
Kiekvienas bonsai medelių augintojas privalo mokytis ir tobulėti skaitydamas pateikiamą informaciją internete, knygose ir žurnalų straipsniuose. Tai pats greičiausias ir sąlygininai pigiausias būdas įgauti naujų žinių. Šiais laikais tokios informacijos rasti yra labai paprasta. Vos suvedę žodį „bonsai”, internetinėje paieškoje gausime daugybę specializuotų svetainių ir forumų, kuriuose medžių priežiūra bus aprašoma nuo pačių lengviausių dalykų – pradžiamokslių iki pačių sudėtingiausių technikų pažengusiems. Būtent tokių straipsnių beieškant ir domintis bonsai medelių istorija, pavyko užtikti labai seną straipsnį išleistą iškart po II pasaulinio karo Jungtinių Amerikos valstijų žurnale: „Life“, 1946 m. spalio 7 d. puslapiuose – 87, 88 ir 90. Šiek tiek keista, kad amerikiečiai, praėjus vos metams po II pasaulinio karo, savo spaudoje ėmė spausdinti būtent tokius straipsnius. Šiaip ar taip XX a. viduryje literatūros apie miniatiūrinių medelių auginimą labai trūko, todėl manau, kad beveik prieš 70 metų parašytas straipsnis anglų kalba jus tikrai sudomins.
Skaityti toliau: Bonsai medeliai 1946-ųjų metų JAV periodinėje spaudoje
Bonsai medelių istorija. Japonija, III dalis. Meidži restauracija (1868-1912)
Japoniją šimtmečius valdė Tokugavos dinastija, tačiau jai pasibaigus šioje Tolimųjų rytų valstybėje prasidėjo Meidži restauracija. Senoji valstybės sistema buvo panaikinta, taip pat buvo atsisakyta ir šimtmečius egzistavusios izoliacionizmo politikos. Senas tradicijas išlaikiusi, paslaptinga ir mažai kam žinoma valstybė atidarė savo sienas vakarų pasauliui ir vos per keletą dešimtmečių tapo galinga jėga.
1870 m. naujoji valdžia nusprendė pagreitinti Japonijos technologinio lygio augimą pasamdydama 3000 užsienio technikos ekspertų, inžinierių ir darbininkų atvykti į Japoniją. Vėliau dar 2000 pasamdė ir privačių žmonių sektorius. Samdinių misija buvo transformuoti atsilikusią valstybę į tokią, kokios tuo metu jau buvo vakaruose. Atėjus 1873 m. buvo priimtas žemės mokesčio įstatymas ir Meidži restautacijos pažymėta Japonija pamažu iš agrarinės valstybės perėjo į industrijos ir sunkiosios industrijos valstybių sąrašą. Jos prekyba tapo visiškai atvira pasaulinėms rinkoms, dėl šios priežasties Japonija ėmė stipriai eksportuoti įvairias žaliavas ir gaminius į tai įtraukiant ir bonsai medelius.
Skaityti toliau: Bonsai medelių istorija. Japonija, III dalis. Meidži restauracija (1868-1912)
Bonsai medelių istorija. Japonija, II dalis. 1603-1867 m.
Šiame straipsnyje patyrinėsime dar vėlyvesnį Japonijos periodą – 1603-1867 m. Tai Tokugavos dinastijos arba kitaip dar – Edo laikotarpis. Būtent tuo metu įvyko dar daugiau pasikeitimų. Tokugavos dinastija, 1615 m. visiškai įtvirtino savo valdžią, suvienijo valdančiąsias šeimas ir tapo visos Japonijos Šogunu. Tai lėmė beveik 250 metų trukusią izoliaciją nuo likusio pasaulio, todėl bonsų kultūrai sklisti į vakarų pasaulį esant tokioms sąlygoms buvo beveik neįmanoma. Vis dėlto mokslininkų, keliautojų, prekeivių ir diplomatų užrašai bei pasakojimai buvo pastebėti ir likęs pasaulis pamažu ėmė mokytis šios tolimos ir egzotiškos šalies kultūros. Šiame straipsnyje ir aptarsime šį Japonijos laikotarpį.
Pačioje XVII a. pradžioje Tokugavos Šogunatas išsigando, kad jų priešininkai ir neigiamai nusiteikę šalies valdančiosios šeimos gali sudaryti sąjungą su portugalais, anglais, danais ar ispanais. Dėl šios priežasties buvo nuspręsta iš pradžių ištremti portugalus, o po to ir kitus užsieniečius iš Japonijos. Vis dėlto danams ir jų valdomai Vakarų Indijos prekybos kompanijai buvo suteikta galimybė prekiauti per Nagasakio uostą. Taip pat šis uostas buvo naudotas ir prekybai su Kinija. Taigi, šiuo laikotarpiu Japonija su vakarų pasauliu ryšius palaikė tik per Daniją ir Kiniją. Skaityti toliau: Bonsai medelių istorija. Japonija, II dalis. 1603-1867 m.
Bonsų kultūros atsiradimas ir raida Japonijoje
Praėjusiame straipsnyje jau išsiaiškinome, kad bonsai medelių kultūra atsirado senovės Kinijoje ir tik vėliau atnešta budizmo religijos ėmė plisti į Korėją ir kitas kontinentines Azijos valstybes, kol galiausiai pasiekė šalia esančią Japoniją. Spėjama, kad tai įvyko VI-VIII a., ir būtent čia medeliai įgavo dar svarbesnę reikšmę. Šiame straipsnyje pabandysime išsiaiškinti visų šių įvykių seką ir bonsai medelių išpopuliarėjimo priežastis Japonijoje.
Manoma, kad Kinija ir Japonija prekybinius ir diplomatinius santykius užmezgė jau seniai, bet anksčiausi tokių santykių tyrimai gali būti atliekami tyrinėjant laikotarpį – 603 ir 839 m. Būtent tuo metu įvyko 17 diplomatinių misijų, sustiprinusių šių valstybių bendravimą. Misijos buvo organizuotos japonų iniciatyva, todėl visiškai įmanoma, kad jau šiuo laikotarpiu dalis Kinijos kultūros tapo prieinama ir japonams. Užmegzti diplomatiniai santykiai paskatino mokslo ir technologijų mainus. Japonijoje buvo atidarytos pirmosios mokyklos (apie 550 metus), kuriose jau buvo mokomas ir skleidžiamas Zen budizmas, oficialiai kaip religija tapo tik 685 metais.
Dar stipresni kultūriniai mainai tarp šių dviejų Azijos valstybių prasidėjo Fudživaros eroje (794 – 1192 m.). Per šį laikotarpį Japonijos valdančioji klasė visiškai perėmė kinų religiją ir tam tikras kultūros sritis. Pavyzdžiui, arbata ir apelsinų medžiai į Japoniją taip pat buvo atvežti iš kontinentinės Azijos. Su jais galėjo atkeliauti ir miniatiūriniai medžiai. Kalbėdami apie šį laikotarpį turėtumėme paminėti, kad praėjus vos 400 metų nuo Zen budizmo įvedimo Japonijoje – 1095 m. bonsų medelių auginimas aprašomas jau kaip tinkamas užsiėmimas ir samurajams. Skaityti toliau: Bonsų kultūros atsiradimas ir raida Japonijoje
Nuotraukų galerija. Japonijos bonsų precizika šventyklų aplinkoje
Aušros V. nuotraukos
Istorija. Du tūkstančiai devintieji. Kurti japoniškus sodus mokėsi Tekančios saulės šalyje
Klaipėdietis Rokas Vaičius, savarankiškai išmokęs japonų kalbą, dvejus metus Tekančios saulės šalyje studijavo japoniško sodo kūrimo meną. Klaipėdoje dar prieš dešimtmetį subūręs bonsų – vazoninių nykštukinių medelių – mėgėjų klubą, dabar 32-jų R.Vaičius ėmėsi privataus verslo – kurti japoniškus sodus ir Lietuvoje.
Nuo kambario augalų – ligi bonsų
Roko pomėgis augalams išugdytas nuo vaikystės: jis domėjosi kambariniais augalais, begalę jų augindavo savo namuose. Būdamas 14-os, susidomėjo bonsų kūrimo menu („bonsai“ japoniškai reiškia: bon – padėklas, sai – augalas), vyko gilinti žinių į kursus Jaunųjų gamtininkų stotyje Vilniuje. Mokėsi sodininkystės ir daržininkystės Kretingos žemės ūkio, vėliau – Klaipėdos technikumuose. Tada ir susiėjo jo bei bonsų pradininko Lietuvoje Dariaus Armono keliai.
„Puoselėjau svajonę išvykti mokytis bonsų meno į jų tėvynę – Japoniją. Viename žurnale susiradau pasaulio bonsų asociacijos prezidento Hiroshi Tsunodos telefoną ir parašiau jam. Su prezidentu laiškais susirašinėjome penkerius metus. Atsiradus internetui mudviejų ryšys tapo dinamiškesnis“, – savo veiklos pradžią prisiminė R.Vaičius.
Susipažinkite! Japonija
Bonsu paroda balandžio 13 – 15d.
Origami lankstymo pamokos, darbų ekspozicija, balandžio 13d., 16 – 18val., 14d., 13 – 15val.
Japonų meno paroda balandžio 13 – 26d. Skaityti toliau: Susipažinkite! Japonija