Gru 092013
 

Tai – viena svarbiausių fitohormonų grupių. Citokininų pavadinimas kilęs nuo sąvokos citokinezė (ląstelės citoplazmos dalijimasis).

Kinetinas 6-furfurilamino purinas

Kinetinas (6-furfurilamino purinas)

Citokininus atrado Uaitas ir Gotrė tirdami, augalo ląstelių meristeminį augimą mitybinėje terpėje. Tačiau, tai buvo tarsi vaizdas pro rūką, jog kažkas gali kontroliuoti augalo audinių ląstelių susidarymą. Eksperimentuodamas su tabako šerdies audinio ląstelėm, Folke Skugas pastebėjo, jog atpjovus šerdį su indų kūleliu ląstelės imdavo dalintis. Tai dar labiau šiam mokslininkui padėjo orientuotis, kur šių fiziologiškai aktyvių medžiagų ieškoti. Taip pat, atliekant tyrimus autoklavuotu DNR preparatu, buvo atsitiktinai aptikta, kaip vėliau išsiaiškinta, 6-furfurilamino purinas. Jis 1956 metais buvo išgrynintas ir pavadintas kinetinu.

Zeatinas

Zeatinas ((E)-2-metil-4-(7H-purin-6-ylamino)but-2-en-1-olis)

Po kurio laiko atrasta ir daugiau cheminių medžiagų atliekančių labai panašią fiziologinę funkciją. Ir nustatyta, kad kinetinas natūraliai augale neaptinkamas. Tai buvo pirmasis išgrynintas sintetinis citokininų grupės atstovas. Pirmąjį augaluose aptinkamą citokininą iš kukurūzų grūdų 1963 metais pavyko išgauti mokslininkui Letamui. Jį pavadino kukurūzo (Zea) genties garbei – zeatinu.

BAP

BAP (6-benzilamino purinas)

Vėliau buvo susintetintas laboratorinėmis sąlygomis ypač dideliu fiziologiniu aktyvumu pasižymintis 6-benzilamino purinas, sutrumpintai vadinamas BAP.

Citokininai cirkuliuoja ir veikia visame augale. Jie sintetinami šaknyse, kaip sužinojome iš Skugo tyrimo, vandens apytakos indais transportuojami į kitus augalo organus. Šios grupės fitohormonai atsakingi už ląstelių dalijimąsi, miegančių pumpurų suaktyvinimą augimui, audinių senėjimo stabdymą. Svarbu pastebėti, jog citokininų veikla glaudžiai susijusi su kitais fitohormonais, pavyzdžiui, giberelinais, o ypač su auksinais, kurių gausu ūglių viršūnėse. Citokininų grupės fitohormonų koncentracijos skirtumas audiniuose lyginant su auksinų gana nemažas. Todėl augalai žymiai jautriau reaguoja į citokininus ir pastarųjų kiekis augalo organizme mažesnis.

Tiriant citokininų ir auksinų koncentracijų santykių tarpusavio sąveiką buvo atlikta daug tyrimų ir tai puikiai atsispindėjo kaliaus (nediferencijuoto audinio) organogenzėje. Nustatyta, kad esant atitinkamam santykiui tiek vienos, tiek kitos fiziologiškai aktyvios medžiagos nesiformuoja nei šaknys, nei ūgliai, bet auga pats augalas (šiuo atveju kalius). Jei augalas gauna santykinai daugiau auksinų nei citokininų grupės fitohormonų, formuojasi šaknys. Sumažinus auksinų foną ir padidinus citokininų kiekį – formuojasi ūgliai. Kalius gaunantis tik citokininus po truputį pradeda nykti, o tik auksinus auga lėčiau.

Citokininų ir auksinų poveikis kaliui

IAR 1) 3mg/l 2) 3mg/l 3) 0,03mg/l 4) 0mg/l
Kinetinas 1) 0,2mg/l 2) 0,02mg/l 3) 1mg/l 4) 0,2mg/l (pagal V. Červinskį)

Citokininų ir auksinų tarpusavio sąveika turi įtakos ne tik atskirų augalo dalių formavimuisi, bet ir žaizdų gyjimui. Abiejų fitohormonų grupių medžiagos labai reikalingos kaliaus indukcijai. Tad tai labai svarbu bonsai kultūroje, kai genint, žaizdų padaroma daug ir sąlyginai didelių. Kadangi, tai tampa potencialiai silpna augalo vieta kur gali įsimesti įvairių, dažniausiai grybinių, ligų sukėlėjų. Norima, kad medis jas kuo greičiau užtrauktų. Todėl labai svarbu tinkamai suvokti kaip priimti tam tikrus sprendimus genint. Svarbiausia turėti omenyje, jei stipriai išgenime medelio antžeminę dalį, tuo pačiu metu persodinant, neturėtume stipriai patrumpinti šaknų. Pašalinus ūglių viršūnes, kuriose gausu auksinų, skatinsime ne tik šoninių (miegančių) pumpurų augimą, t.y. paties augalo atžėlimą, bet ir kaliaus susidarymą aplink žaizdą. Analogiškai tvarkant šaknyną, pašalinus dalį šaknų, kuriose sintetinami citokininai, auksino fonas padidės ir skatins šaknyno vystymąsi, bei randino audinio susidarymą. Tad įsivaizduokime, kad pašaliname dalį šaknų sistemos ir stipriai sumažiname bonsai medelio lają. Tiek auksinų, tiek citokininų kiekis augale labai stipriai sumažėja. Žaizdų daug, o jų efektyviam gyjimui sukelti nėra būtinų fiziologiškai aktyvių medžiagų. Medis, nesugebėdamas greitai užsigydyti žaizdų, neretai ima skursti, jį apninka ligos.

Patarimas paprastas: jei tenka vienu metu tvarkyti ir antžeminę augalo dalį, ir šaknis, stenkimės nepalikti didelių žaizdų. Jei bonsai medelio lajai reikia stipraus pagrindinių šakų genėjimo, persodinti jį vertėtų tik kitais metais.

Informacijos šaltiniai:

  1. Dagys Jonas su kitais. „Augalų fiziologija: vadovėlis“, Vilnius, Mintis, 1974;
  2. Mader Sylvia S. „Biologija“, 2 knyga, Vilnius, Alma littera, 1999, ISBN 9986026504;
  3. http://www.asu.lt;
  4. http://www.lzi.lt;
  5. http://vddb.laba.lt;
  6. http://www.miskobirza.lt;
  7. http://www.hidroponika.lt.

Tautvydas Žalnierius

Sorry, the comment form is closed at this time.