Sau 082022
 

Metai prasidėjo, ir nėra ko čia labai laukti kol sniegas nutirps. Yra nemažai medžių rūšių, kurias formuoti žiemą yra geriau dėl padidėjusio šakučių lankstumo. Vieni tokių – maumedžiai. Štai ir buvo sugalvotas pavadinimas žieminiams formavimams – „Maumedžių vakarėlis”.

Nekantriai laukėme pirmojo metų savaitgalio. O kad nebūtų viskas vien uždaroje patalpoje, papildomai sumąstėme padaryti apšilimą gamtoje ir „payamadoriauti”. Metas tikrai tam tinkamas. Lengvas šaltukas reiškia – geriau pravažiuojami klaidūs miško keliai. Saikingas sniego sluoksnis netrukdo vaikščioti, nereikia klampoti per pusnis, bet medžių kamienai matosi žymiai geriau nei kitais metų laikais.

Taigi, dienotvarkėje keletas karjerų. Pirmasis – Šventininkų. Išsamesnės informacijos apie jį rasti nelengva:

Šventininkų karjeras pradėtas eksploatuoti 2005 m. UAB „Šventininkų karjeras“ pagrindinė veikla yra žvyro ir smėlio perdirbimas betono gamybai ir keliams, taip pat įvairiems statybos darbams bei aplinkos tvarkymui. Įmonė dalyvavo Vilniaus pietinio aplinkelio statybos, Vilniaus tarptautinio oro uosto kilimo-tūpimo tako rekonstrukcijos ir kituose stambiuose projektuose.

Tai – nedidelis karjeras į pietvakarius nuo Vilniaus. Karjeras aktyviai eksploatuojamas, todėl pačiame jame lankytis negalima. Nors aptvarų ir draudžiančių vaikščioti ženklų aptikti nepavyko. Be to, tik šiaurinė karjero pusė yra apaugusi medžiais ir krūmais. Jos pakraščiais ir pasivaikščiojome ankstyvą šeštadienio rytą, atvykę čia dar auštant. Pavyko rasti visai perspektyvių pušelių, kurias dar kartą įvertinsim pavasarį, ir, jei vertinimas bus teigiamas…

Tiesa, gražų karjero kraštovaizdį keliose vietose labai darko šiukšlių ir atliekų kalnai. Matyt aplinkosaugininkai čia neužklysta ir nepaaiškina karjero savininkams, kad tvarką palaikyti būtina, o už teritorijos ekologiją atsako būtent jie, ne kas kitas.

Antrasis karjeras – Trakų I. Jį tik apvažiavome, nes net pro automobilio langą buvo matyt – jokios trofėjų perspektyvos. Aplinkui dirbami laukai, karjero pakraštyje beveik nėra sumedėjusios augmenijos.

Jei apibendrinti – Lietuvos karjerų sumedėjusi augmenija yra labai nedosni yamadorių „medžiotojams”. Dėl gero apšvietimo ir nesant konkurencijos dėl erdvės, medžiai auga tiesūs ir bonsų augintojui neįdomūs. Jų šaknys smėlėtame grunte driekiasi toli, yra laibos, retos ir silpnos. Patys medžiai sunkiai prigyja.

Taip keletą valandų „apšilę” gamtoje, įsikūrėme vėsioje nešildomoje patalpoje (garaže) su savo atsivežtais medžiais ir pradėjom patį maloniausią procesą – bonsų formavimą. Kaip jau minėjau, „Maumedžių vakarėlis” tik kodinis pavadinimas, todėl šiandien formuojami buvo įvairiausi medžiai: ąžuolai (paprastieji ir raudonieji), skirpstai, ožekšniai, eglės… Apie patį formavimą nenorėčiau per daug plėstis (tam yra atskiri straipsniai), bet norėčiau dar kartelį priminti, kad žiema – labai tinkamas tam metas. Ypač su lapuočiais, kurie šiuo metu yra visiškoje ramybėje, jų vandens indai tušti, todėl šakutės itin lanksčios.

Tik reiktų atkreipti dėmesį į keletą niuansų. Pirmiausia – temperatūrą. Tiksliau – temperatūrų skirtumą. Faktas, kad žiemą medžius formuojame patalpoje. Geriausia būtų, kad tai būtų nešildomos, gerai apšviestos patalpos. Temperatūrų skirtumas tarp tų, kuriose tuo metu žiemoje medis, ir formavimo patalpos, neturėtų viršyti 10-15°C. Priešingu atveju, medis gali patirti terminį šoką, kai kuriam laikui bus perkeltas į šiltesnes, o po to vėl grąžintas į šaltesnes sąlygas.

Taip pat, jei naudojate kokias nors pastas ar skysčius (pvz., kalifornijos), atgal į žiemojimo vietą medį išneškite tik tada kai pastarieji visiškai išdžiūvo.

Žiema taip pat geras metas sutvarkyti grybų padarytus pažeidimus, išvalyti žaizdas, dezinfekuoti jas ar apdoroti kontaktiniais fungicidais.

Sutvarkytas maumedžio kamieno viršūnės pjūvis: tiesiniu šlifuokliu išvalyta žaizda, nudeginta mediena, pasta užhermetinti žaizdos kraštai, mediena apdorota kalifornijos skysčiu.

Va ir visi subtilumai.

Neliūdėkite žiemą!

Jogaila Mackevičius

Sorry, the comment form is closed at this time.