.
Ir dar… Informacija norintiems aplankyti sodą vėlyvą sekmadienio popietę:
Skaityti toliau: Nuotraukų galerija. Japoniškas sodas Kairėnuose vidurvasary
.
Ir dar… Informacija norintiems aplankyti sodą vėlyvą sekmadienio popietę:
Skaityti toliau: Nuotraukų galerija. Japoniškas sodas Kairėnuose vidurvasary
Nors Vilnius yra laikomas vienu gražiausių miestų Europoje, jo kraštovaizdį vis dar darko pastatai vaiduokliai, neprižiūrimi stadionai, apleistos didelės miesto erdvės. Tiesa, vienas užmirštas 5 hektarų plotas sostinės centre atgis.Ties Žalgirio ir Geležinio Vilko gatvių sankryža neprižiūrimame sklype su tvenkiniu po dvejų metų sužaliuos japoniškas sodas.
Probleminė vieta taps rekreacinė
Pasak įstaigos „Vilniaus japoniškas sodas“ direktorės Laimutės Velionaitės, sodo vieta parinkta neatsitiktinai. Ši teritorija tai kadaise per Lietuvą slinkusio ledyno palikimas – nedidelis tvenkinys, kuris kadaise susiformavo iš čia tekėjusios ledyno upės. Natūrali vandens telkinio kilmė sodo kūrėjus užbūrė savo geologine istorija ir paskatino kurti sodą būtent šioje teritorijoje.
Skaityti toliau: Vilniaus centre dygs ne naujas kvartalas, o japoniškas sodas

Nepabūgusi atsisakyti garantuoto valdiško darbo bendrovėje TEO Laimutė Velionaitė per daug metų sukauptą patirtį dabar skiria gražiai idėjai – sukurti Vilniuje klasikinio japoniško stiliaus sodą, kuris taptų vilniečių bei miesto svečių poilsio ir kultūrinių renginių vieta.
Viešosios įstaigos Vilniaus japoniško sodo direktorė L. Velionaitė pasakojo, kad šios idėjos autorius yra Kęstutis Ptakauskas, landšafto ir bonsų meistras, pats sukūręs japonišką sodą Alytuje prie savo namų, entuziastingas japonų kultūros skleidėjas Lietuvoje. „Jam ilgai kirbėjo mintis sukurti viešą japonišką sodą, skirtą lankytis visiems žmonėms. Alytuje to padaryti nepavyko, todėl su šia idėja jis kreipėsi į Vilniaus miesto vadovus. Derybos truko ilgai, tačiau pagaliau idėjai buvo pritarta, atsirado finansinė rėmėja UAB „Tokvila”, sostinės savivaldybė skyrė sodui kurti 5 ha sklypą. Pradėjome pirmąjį darbų etapą – įsteigėme viešąją įstaigą, kuri iki 2016 metų rugsėjo pradžios planuoja tokį sodą sostinėje sukurti. Tuomet rugsėjo 2-4 dienomis sostinėje vyks V Japonijos kultūros festivalis ir pasaulinė bonsų paroda”, – pasakojo L. Velionaitė.
Holland parko rajonas Londone vilioja pavėpsoti į elegantiškus namus ir prabangias parduotuves. Čia taip pat yra 22 ha dydžio parkas, laikomas vienu iš pačių romantiškiausių parkų vakariniame Londone.
Sakoma, kad 2010-2011 m. parke užveisė kiaulių, kurių užduotis yra pamažu savo knyslėmis atkovoti parko teritoriją iš dilgėlių ir kitokių piktžolių. Na, kriuksių aš nemačiau, nes mano planas buvo visame milžiniškame plote susimedžioti nelabai kam žinomą japoniško stiliaus sodą.
Apie jį aš pirmą kartą išgirdau Facebook socialiniame tinkle, kai žmonės planavosi kelionę į Londoną ir klausinėjo, ką galima gražaus pamatyti nemokamai. Ir iš karto šis parkas buvo antru numeriu – po Highgate kapinių – privalomai įtrauktas į kelionės planą.
Skaityti toliau: Kelionių atradimai. „Undergroundinis” Kyoto stiliaus sodas Holland parke Londone
Klaipėdietis Rokas Vaičius, savarankiškai išmokęs japonų kalbą, dvejus metus Tekančios saulės šalyje studijavo japoniško sodo kūrimo meną. Klaipėdoje dar prieš dešimtmetį subūręs bonsų – vazoninių nykštukinių medelių – mėgėjų klubą, dabar 32-jų R.Vaičius ėmėsi privataus verslo – kurti japoniškus sodus ir Lietuvoje.

Nuo kambario augalų – ligi bonsų
Roko pomėgis augalams išugdytas nuo vaikystės: jis domėjosi kambariniais augalais, begalę jų augindavo savo namuose. Būdamas 14-os, susidomėjo bonsų kūrimo menu („bonsai“ japoniškai reiškia: bon – padėklas, sai – augalas), vyko gilinti žinių į kursus Jaunųjų gamtininkų stotyje Vilniuje. Mokėsi sodininkystės ir daržininkystės Kretingos žemės ūkio, vėliau – Klaipėdos technikumuose. Tada ir susiėjo jo bei bonsų pradininko Lietuvoje Dariaus Armono keliai.
„Puoselėjau svajonę išvykti mokytis bonsų meno į jų tėvynę – Japoniją. Viename žurnale susiradau pasaulio bonsų asociacijos prezidento Hiroshi Tsunodos telefoną ir parašiau jam. Su prezidentu laiškais susirašinėjome penkerius metus. Atsiradus internetui mudviejų ryšys tapo dinamiškesnis“, – savo veiklos pradžią prisiminė R.Vaičius.
Nežinau kodėl, bet esu susidaręs įspūdį, kad japoniškame sode nuo pavasario iki rudens yra trys laikotarpiai, kurių nevalia praleisti. Pirmasis jų – kai sužydi sakuros, toliau seka zalijos, o trečiasis, kai rudenio paveikti medžių lapai nusidažo tikrosiomis savo spalvomis.
Vienas tokių laikotarpių – azalijų žydėjimas – kaip tik dabar pačiame pakilime.Vakar teko lankytis Kretingos rajone esančiame sode „Samogitija”, kur vyko Japoniškas festivalis, ir pasigrožėti nuostabiu azalijų žydėjimu. Tad kviečiu kartu pasivaikščioti šio sodo šlaitais ir paieškoti kartais dar labai mažų, bet jau džiuginančių savo ryškiaspalviais žiedais azalijų. Tiesa, diena buvo labai saulėta ir šviesi, tad kai kurios nuotraukos kiek „išdegusios”, bet tai, tikiuosi, nelabai sutrukdys pasigrožėti žiedais ir pajusti lengvo pajūrio vėjelio dvelksmą…
Jogaila Mackevičius
Nuoširdžiai dėkojame visiems, kurie 2010 ir 2011 metais kuriamam japoniškui sodui skyrė 2 % nuo sumokėtos gyventojų pajamų mokesčio sumos.
Iš gautos paramos praėjusiais metais japoniškame sode pasodinome daugiau nei 150 didelių medžių.
Vilniaus universiteto Botanikos sodas 2012 m. biržeklio 9 dieną kviečia visus į Japoniško sodo atidarymo šventę Kairėnuose.
Nuo seniausių laikų natūralių uolų apsuptas vietas japonai laikė dievų buveinėmis. Šias šventas vietas supo medžių guotai ir vanduo. Iš šių Shinto įsitikinimų ir kildinamos pirmosios japoniškos sodininkystės tradicijos.
Vėliau didelę įtaką japonų sodų menui turėjo budizmas. Sodai buvo kuriami kaip rojus, vėliau – pagal visatos modelį. Įvairios medžiagos naudojamos kaip simboliai – akmenėliai ar skalda simbolizuoja upes, akmenys – salas ar kalnus, nedideli medžiai – ištisus miškus. Skaityti toliau: Japoniško sodo atidarymas VU Botanikos sode