Daugeliui bonsai entuziastų yra tekę gauti dovanų bonsai medelį. Taip nutiko ir man – gavau kininę (smulkialapę) guobą. Taip pat tą pačią savaitę viename prekybos centre aptikau nukainotą nualintą kininę guobą. Ji buvo pusiau kaskadinio (han kengai) stiliaus, kas, mano akimis, buvo retas atvejis, kadangi tuo metu populiariausi buvo moyogi stiliaus medeliai. Nesusilaikęs nutariau ją nusipirkti bei pamėginti atgaivinti.
Šiame straipsnyje norėčiau pristatyti minėtų guobų istoriją.
Ne vienam bonsai medelių entuziastui yra tekę mūsų prekybos centruose surasti vieną iš labiau paplitusių bonsai medelių – smulkialapę guobą (Ulmus parvifolia), kuri etiketėse dažnai klaidingai pavadinama zelkova, o susižavėjus ir neatsilaikius – įsigyti šį grožį. Tačiau norėčiau šiek tiek nutolti nuo prekybos centrų ir nuklysti į Lietuvos miškus, kuriuose galima sutikti mano jau minėtai smulkialapei guobai giminingas rūšis – kalninę guobą, skirpstą ir vinkšną, iš kurių galima suformuoti tikrai puikesnius bonsai medelius, nei pramoniniu būdu suformuotos smulkialapės guobos.
Guoba, skirpstas, vinkšna (lot. Ulmus, angl. Elm, rus. Вяз (берест))– viena iš 15 guobinių (Ulmaceae) šeimos genčių, kurioje yra 30 rūšių (šeimoje apie 150), paplitusių Šiaurės pusrutulio vidutinėje klimato zonoje. Dažniausiai tai – aukšti ir stambūs medžiai. Jaunų medelių žievė būna lygi, vėliau – suaižėjusi, vagota arba atsilupanti. Lajos forma varijuoja nuo plačiai ritiniškos iki kompaktiškai rutuliškos, sudaryta iš stambių pagrindinių šakų ir plonų ūglių. Šakojimasis simpodinis. Ūgliai apvalūs, ties bambliais šiek tiek išsilankstę, kartais su kamštinėmis išaugomis. Pumpurai bekočiai. Ūglio viršūnėje vienas pumpuras. Lapai pražanginiai, išsidėstę dviem eilėmis, trumpakočiai, ištisiniai, su dvigubai, trigubai pjūklišku, rečiau – viengubai pjūklišku kraštu, pamatas dažnai nesimetriškas. Rudenį, prieš nukrentant, lapai nusidažo šviesiai geltonai arba ruduoja. Žiedai lapo pažastyse, dvilyčiai, su varpelio formos mažu apyžiedžiu. Žydi prieš lapams skleidžiantis. Vaisius – apskritas sparnavaisis, kurio viduryje yra plokščias riešutėlis. Lietuvoje savaime paplitę 3 rūšys, jas kiek plačiau ir panagrinėsiu. Skaityti toliau: Guoba, skirpstas, vinkšna
Yra keletas gairių, kuriomis vadovaujantis galite sukurti akims malonų savo bonsai medelio vaizdą.
Dvylika atvejų kai šakos turi būti pašalinamos:
1. Šaka auganti iš medžio apačios, vadinama „yagome“. „Yagome” pirmiausia yra atžala, vėliau ji tampa šaka „yagoeda”, ji pirmiausiai pasiima visas maistines medžiagas, todėl jų tenka mažiau aukščiau augančioms šakoms, ir pastarosios gali skurdžiau augti ar net gi žūti.
2. Šakos, augančios tame pačiame aukštyje abiejose medelio stiebo pusėse, vadinamos „kan-nuki eda“ arba „laivu“. Viena iš jų turi būti pašalinta.
3. Užstojančios stiebą šakos.
4. Gretimos viena kitai, trumpos, to paties ilgio, ta pačia kryptimi augančios šakos. Jos sudaro vizualų sutankėjimą, per daug užpildo ir estetiškai gadina vainiko erdvę.
Trumpai pristatant pačią knygą, galima pasakyti, kad joje Harry Harrington dalinasi savo asmenine patirtimi, formuojant vieną ar kitą medelį. Informacija knygoje nuosekliai išdėstyta atvejų analizės „žingsnis po žingsnio“ principu, kiekvienos dalies pabaigoje pateikiamos žinios apie tą medelio rūšį. Toks informacijos pateikimas padeda mažiau patyrusiems ar visiškai „žaliems“ bonsai entuziastams susidaryti įspūdį apie tam tikrą medelio rūšį.
Pirmasis įspūdis, paėmus H. Harrington „Bonsai Inspiration“ pirmojo tomo pirmo ir antro leidimo knygas būtų tas, kad, padėjus jas vieną šalia kitos, pirmiausiai į akis krenta viršelyje atvaizduotas ligustro (lot. Ligustrum ovalifolium) bonsai medelis pasikeitęs – ant antrojo šios knygos leidimo viršelio jis kiek brandesnis.
Skaityti toliau: Atsiliepimai. Harry Harrington knygos „Bonsai inspirations” pirmasis tomas
Neretas bonsai medelių augintojas susiduria su šių medelių „apgyvendinimu“ savo turimuose namuose, t.y. tropikinius ar šilumamėgius augalus laikome ant palangės, o mūsų klimato juostos augalus statome balkone ar kur nors lauke.
Šiame straipsniuke pamėginsiu trumpai parodyti, kaip įstiklintą balkoną galima prisitaikyti savo poreikiams, nesunkiai įrengiant lentyną, ant kurios galima tvarkingai surikuoti savo augintinių gretas. Skaityti toliau: Bonsai mažose erdvėse. Lentynos įrengimas balkone
Vilniaus pedagoginio universiteto Gamtos mokslų fakulteto ir BonsaiVilnius.lt svetainės organizuotame praktiniame seminare „Bonsų antžeminės dalies formavimas. Vielavimas” buvo atsakyta į pagrindinius klausimus, susijusius su vienu iš bonsų formavimo metodų – vielavimu.
Pabandykime šiuos klausimus pasikartoti.
Skaityti toliau: Antžeminės bonsų dalies formavimas. Vielavimas
Guobiniai (Ulmaceae Mirb.) – lapuočiai medžiai, rečiau krūmai. Šeimoje 15 genčių ir apie 150 rūšių, paplitusių vidutinio ir šalto klimato srityse, išskyrus poliarinę.
Viena iš dažniausiai sutinkamų genčių – Guoba (Ulmus L.), angl. Elm.
Pumpurai pražanginiai, su vienas kitą dengiančiais žvynais. Lapai paprasti, ištisiniai, plunksniškai gysloti. Lapo pagrindas paprastai nesimetriškas. Prielapiai anksti nukrenta.
Lietuvoje savaime auga vienos genties (Ulmus L.) medžiai – guoba, vinkšna, skirpstas.
Šiame straipsniuke daugiau kalbėsime apie guobas, nors vinkšnų ir skirpstų augimo savybės yra labai panašios. Ne veltui tai – tos pačios genties medžiai. Skaityti toliau: Guoba (Ulmus)
Baltoji eglė ‘Conica‘– lot. Picea glauca ‘Conica‘.
Tai gana mėgstama, kūgio formos, eglė. Ją dažnai galima aptikti sodybų ar kapų želdiniuose. Auga gana lėtai, šakelės smulkios, tačiau tankios.
Šiame straipsnelyje aptarsime vieną iš šios eglės formavimo būdų – chokkan (tiesaus kamieno) stiliumi.
Kaip visada medelių formavimo darbai pradedami nuo to, kad reikia rasti gražiausią šaknų dalį – nebari – kiek žemiau šaknies kaklelio. Pilnas eglės persodinimas šį kartą nebus atliekamas dėl jau gana vėlaus laiko tokiems darbams. Todėl tik dalinai bus atidengta viršutinė šaknyno dalis.
Dažnai įsigytas iš medelyno medelis vazone būna gausiai užpiltas žemėmis taip, kad su pagaliuku iki šaknies kaklelio reikia gerokai pasikapstyti. Šiuo atveju bekapstant po truputį išryškėjo gana nemažas eglės trūkumas – medelyne jos greičiausiai niekas nepersodino į didesnį vazoną, todėl šaknys dėl augimo vietos stygiaus persiraizgė taip, kad auga aukščiau šaknies kaklelio. Skaityti toliau: Atvejis. Baltoji eglė ‘Conica’