Praėjusių metų yamadoriai (2024)

Metai persijungė, laikas apžvelgti, kas gi gero nutiko per praėjusius yamadorių fronte. Posakis „kuo toliau, tuo smagiau” arba „kuo giliau į mišką, tuo medžių daugiau” čia visai tinka. Dar metų pradžioje kažkaip fiksavau renginių kalendoriuje kiekvieną pasivaikščiojimą, po to nustojau tai daryti, nes tiesiog užsimiršdavo. „Yamadorinių darželių” ir „medžioklės plotų” atsirado labai daug.

Skaityti toliau: Praėjusių metų yamadoriai (2024)

Praėjusių metų yamadoriai (2023)

Metų ratas iš principo nesikeičia, nors kasmet visada kitoks. Nutirpsta sniegas, išeina pašalas, prasideda pabudimas. Tada – pirmųjų metų yamadorių metas, kasimas, sodinimas. Po to prasideda pirmieji žiedai: žibutės, šilagėlės. Su jais ir pirmieji grybai – bobausiai. Tada įsismarkuoja žydėjimas – tik spėk suktis, viską noris aplėkt, viską pamatyt. Daržai lieka neravėti, ką spėji pasėt, pasodint, ko nespėji ar užmiršti… Žydėjimui vyniojantis į pabaigą prasideda grybų manija. Tada rudeninės talkos, pasitvarkymai. Ir viskas ima sukt link žiemos migio. O vat tada – antrasis yamadorių laikotarpis. Šis jau be kasimų, tik paieškos, pasitvarkymai, pasiruošimai. Po to pasirodo sniegas, žiemos žygiai, metų pabaigos šventės, žiemos depresija. Ir vėl viskas iš naujo.

Yamadorių paieškos – neginčijamai smagus užsiėmimas gamtoje. Ir metų eigoje jis labai puikiai išsidėsto. Nors medžių ieškoti galima visus metus, tačiau kasti geriausia pavasarį, kai kuriuos ir rudenį. Būtent tada, kai gamta arba dar miega, arba jau ruošiasi miegoti. Skaityti toliau: Praėjusių metų yamadoriai (2023)

Maumedžių vakarėlis. Vasaris

Gera tradicija netrunka prigyti. Taigi, praėjus mėnesiui – vėl maumedžių vakarėlis. O prieš jį – yamadoriai.

Šį kartą pasirinkome Karvio ežero apylinkes, kur buvom jau vos prašvitus. Nors buvo taip debesuota, kad prašvitimu to vadinti gal ir nereikėtų. Žemėlapiai rodė pievas su retais medžiais. Teoriškai turėtų būti daug įvairių vaismedžių – kriaušių, obelų, slyvų. Teorija šį sykį neapgavo. Apleistose pievose buvo begalės stirnų apgenėtų medelių. Gaila, bet apžiūrėti jų nelabai galėjom. Neįvertinom fakto, kad sniego danga bus ganėtinai stora, todėl medelių apatinės dalys buvo uždengtos storo sniego sluoksniu. Atkasinėti kiekvieną tam, kad įvertinti, nebuvo jokios galimybės. Tad pavaikščiojom ieškodami kažko iškart krintančio į akis. Deja… Skaityti toliau: Maumedžių vakarėlis. Vasaris