Vegetacija baigėsi, medžiai saugiai ilsisi šiltnamyje, yamadorių sezoną taip pat užbaigė iškritęs sniegas. Ką beveikt? Galima aplankyti senus draugus ir pasižiūrėti, ką jiems pasisekė padaryt per praėjusius metus. Taigi – kasmetis Japoniško sodo Kretingos rajone aplankymas. Šaltis atlėgęs, keliai spėti nubarstyt, ko daugiau reikia kelionei.
Bevažiuodami pastebėjom, kad Žemaitijoje dabar sniego daugiau nei Lietuvos rytuose. Keista, paprastai būna atvirkščiai.
Japoniškas sodas yra gražus visais metų laikais. Gal kiek niūroka būna vėlyvą rudenį ar pavasarį, kai sniego dar/jau nėra, ir viskas kažkaip tamsiai pilka. Bet jei pasnigę, žiemiški vaizdai nelabai nusileidžia vasariniams.
Be to, žiemą kaip niekad gerai yra įvertinti lapuočius bonsus, jei ketiname jų įsigyti. Belapiai medžiai stovi atsidengę kamienus ir šakas, aiškiai matosi, ar stiprūs pumpurai. Tik nusipirkus reiktų elgtis atsargiai, bevežant namo medžio neperkaitinti, transportuoti arba nešildomoje bagažinėje, arba salone nepersistengti su automobilio pečiuku. Temperatūrinis šokas gali pridaryti nemažai bėdų, kurios pasimato tikrai ne iš karto.
Keletas šio savaitgalio Madzuchų vaizdų:
Jogaila Mackevičius
Sorry, the comment form is closed at this time.