Lap 162015
 

EN…O eis taip tūkstančiais, kaip ėjo, metai –
Vis mėlyna, graži ir amžinai gyva
Tu mus viliodama žavėsi apgava,

Lyg pasaka apie Kastytį ir Jūratę…
Ji smigs kažkam, kaip man šiandiena sminga
Širdin, ir bus gyva ir panašiai prasminga…

Jonas Aistis, 1942

„Nuvažiuoti prie jūros, parsivežti pušį…” – neblogas punktas beprotiškai įtemptos vasaros darbų sąraše. Tikrai neverta palikti jo neįgyvendinto. Ir nesvarbu, kad vsara prabėgo net jūros neprisiminus, kad įpusėjęs jau paskutinysis rudens mėnuo. Geriau, kaip sakoma, vėliau, nei praleisti progą.

Ir koks gi važiavimas prie jūros neužsukant į Japonišką sodą Mažučiuose. Tokia kelionė iš Vilniaus paprastai trunka apie dvylika valandų. Kol nuvažiuoji, kol pasivaikštai, kol atrandi, kas nauja, kas pasikeitę, o ko galbūt ir nebelikę… Po to dar reikia sugrįžti. Atodytų neproporcingas laiko pasidalinimas: kelios valandos sode ir bent dvigubai tiek kelionėje. Tik kažkodėl tokios kelionės jau eilę metų manęs visai neišvargina, greičiau priešingai – grįžti su kažkokiu nauju energetiniu užtaisu, kuris labai net gi tinka paskutiniųjų šiemet atostogų pabaigai. Skaityti toliau »

Lap 122015
 

EN.

Jeruzalės botanikos sodas yra seniausias ir didžiausias Izraelyje. Įsteigtas 1926 metais Hebrajų universiteto Mount Scopus miestelyje, sodas buvo perkeltas į dabartinę vietovę 1950-aisiais, ir gerokai išplėstas aštuoniasdešimtaisiais ir devyniasdešimtaisiais metais.

Šiandien sodas, pristatydamas įvairiausių pasaulio regionų augmeniją, apima 120 tūkstančių kvadratinių metrų plotą. Sodas yra Jeruzalės centre ir veikia kaip švietimo, mokslo, poilsio, renginių vieta.

Sodo bonsų kolekcija pradėta kurti 2002 metais, kai Izraelio bonsai kultūros pradininkai Haim Shir ir Rafael Shemi padovanojo sodai savo asmenines kolekcijas. Siekdamas palaikyti ir išplėsti bonsų meną Izraelyje, sodas ženkliai išplėtė savo veiklą, susijusią su bonsai medeliais, 2009-aisiais, įsteigdamas oficialiai Bonsai skyrių.

Šio skyriaus veikloje – trys sritys: bonsų kolekcija, bonsų mokykla ir studija bei kasmetiniai Jeruzalės botanikos sodo bonsų apdovanojimai ir konferencija. Skaityti toliau »

Lap 092015
 

EN.

Pagalvojus apie Izraelį, bonsai turbūt bus paskutinis dalykas, galintis šmėstelti galvoje. Galima pagalvoti apie religines bendruomenes, regioninį konfliktą, net gi kupranugarius (kažkas man tai yra sakęs), bet tik ne apie bonsus… Jie tikrai neatsiras minčių sąraše. Tačiau paskutiniaisiais metais Izraelyje susikūrė klestinti bonsai entuziastų bendruomenė, ir šalis bonsų pasaulyje greitai buvo pripažinta kaip greitai besivystanti.

Izraelio bonsų istorija iš tikrųjų prasideda 1960-taisiais, kai du Izraelio bonsai kultūros pradininkai, Haim Shir ir Rafael Shemi, anksčiau gyvenę Pietų Afrikoje, atsivežė į šalį ir savo meilę šiai kultūrai. Todėl Izraelio bonsai kultūrą galima traktuoti kaip Pietų Afrikos kultūros atšaką.

Pirmuosius metus jie abu dirbo pavieniui, kol pagaliau lėtai bet užtikrintai aplink juos pradėjo formuotis pirmoji bonsų entuziastų grupė. Tai truko neilgai, kol grupė pasiekė kritinę masę ir 1991-aisiais gimė pirmasis Izraelio bonsai klubas. Daugiau nei po dešimtmečio, 2004-taisiais, klubas pradėjo kviesti žinomus Europos meistrus į parodomuosius formavimus ir praktinius užsiėmimus, taip duodamas pradžią didžiajai šalies bonsų revoliucijai. Ryšiai su pasauline bonsų entuziastų bendruomene, modernių bonsai formavimo ir estetikos technikų pažinimas pakeitė Izraelio bonsai kultūrą visiems laikams. Skaityti toliau »

Geg 032015
 

Vroclavo japoniškas sodas įkurtas 1913 metais kaip vienas iš sodų meno parodos eksponatų. Iš tų laikų liko tik dabartinės sodo ribos, tvenkinys ir pietrytinė dalis. Japonijos landšafto architektų dėka sodas buvo kardinaliai pakeistas praėjusio šimtmečio devintame dešimtmetyje.

Šį pasikeitimą lydėjo nesėkmės. Vos praėjus dviem mėnesiam po oficialaus sodo atidarymo 1997-aisiais, jis buvo sugriautas potvynio. Beveik tris savaites didžioji sodo dalis išbuvo po vandeniu. Dauguma augalų, ypač nesenai pasodinti, tiesiog neišgyveno. Nuostoliai siekė 350 tūkstančių zlotų.

Tačiau sodas buvo atstatytas ir 1998 metais vėl atviras lankytojams.

valbzychas-3-0204 Skaityti toliau »

Lap 292014
 

138-1-14Be­veik prieš du de­šimt­me­čius Kęs­tu­tis Pta­kaus­kas prie Pir­ma­ja­me Aly­tu­je pa­si­sta­ty­to na­mo pra­dė­jo kur­ti pir­mą Lie­tu­vo­je ja­po­niš­ko sti­liaus so­dą, ėmė do­mė­tis mi­nia­tiū­ri­nių me­džių – bon­sų me­nu. Jis Dzū­ki­jos sos­ti­nė­je yra su­ren­gęs net sep­ty­nias tarp­tau­ti­nes bon­sų ir su jais ne­at­sie­ja­mų na­tū­ra­lių gam­to­je iš­si­ski­rian­čių ak­me­nų – su­ise­kių pa­ro­das, į ku­rias plūs­da­vo lan­ky­to­jai iš di­džių­jų ša­lies mies­tų. Ne­su­lau­kęs Aly­taus mies­to val­džios pa­lai­ky­mo įkur­ti ja­po­niš­ką so­dą Dzū­ki­jos sos­ti­nė­je, sa­vo idė­ją per­da­vė Vil­niaus mies­tui, ir čia jau nu­ma­ty­ta vie­ta to­kiam so­dui. Da­bar Kęs­tu­tis dar­buo­ja­si su ki­nų pa­siū­ly­mu pri­si­dė­ti Bo­ta­ni­kos so­de kur­ti spe­cia­lų šei­mos so­dą pa­gal gy­ven­to­jų skai­čių di­džiau­sia­me Ki­ni­jos ir pa­sau­lio mies­te Šan­cha­ju­je. Skaityti toliau »

Lie 122014
 

Šį savaitgalį, liepos 10-13 dienomis, Latvijos universiteto botanikos sode Rygoje vyko labai įvairiapusis renginys miestiečiams ir miesto svečiams – Rigas puku balle (Rygos gėlių puota). Renginio programoje visas keturias dienas įvairiausios parodos, meno kolektyvų pasirodymai, koncertai, įvairių sričių (bonsų formavimo, floristikos, tapybos) meistrų dirbtuvės.

Bet turbūt geriau už net ilgiausias kalbas apie viską papasakoja vaizdas, tad kviečiu tiesiog peržvelgti keletą nuotraukų.

Skaityti toliau »

Lie 112014
 

Nors Vilnius yra laikomas vienu gražiausių miestų Europoje, jo kraštovaizdį vis dar darko pastatai vaiduokliai, neprižiūrimi stadionai, apleistos didelės miesto erdvės. Tiesa, vienas užmirštas 5 hektarų plotas sostinės centre atgis.Ties Žalgirio ir Geležinio Vilko gatvių sankryža neprižiūrimame sklype su tvenkiniu po dvejų metų sužaliuos japoniškas sodas.

Probleminė vieta taps rekreacinė

Pasak įstaigos „Vilniaus japoniškas sodas“ direktorės Laimutės Velionaitės, sodo vieta parinkta neatsitiktinai. Ši teritorija tai kadaise per Lietuvą slinkusio ledyno palikimas –  nedidelis tvenkinys, kuris kadaise susiformavo iš čia tekėjusios ledyno upės. Natūrali vandens telkinio kilmė sodo kūrėjus užbūrė savo geologine istorija ir paskatino kurti sodą būtent šioje teritorijoje.

Skaityti toliau »