Žiemą į šiltnamį

Iki šiol, per daugiau nei dešimtmetį svetainėje nemažai kalbėjome apie tai, kaip bonsam geriau peržiemoti. Bet netikėtai pastebėjau, kad vienas (ir pats geriausias) atvejis liko neaprašytas. Tai paprastas žiemojimas šiltnamyje. Be jokių prikasimų, tiesiog sustatant vazonus ant paprastų šalčiui inertiškesnių pakylų, kokios yra, pavyzdžiui, euro padėklai.

Šiltnamis turėtų stovėti vietoje, apsaugotoje nuo vidudienio saulės. Maniškio pietuose auga senas pušynas. Žiemą saulė nepakyla aukštai, ji slepiasi už medžių, todėl bonsams negresia perkaisti. Jei tokių sąlygų nėra, šiltnamį reiktų dengti matine plėvele.

Tokiomis sąlygomis medžiai būna apsaugoti nuo didžiausio jų žiemos priešo – vėjo. Nereikia pergyventi dėl įšalusios žemės. Ji įšąla visais atvejais.

Jei žiemą laikosi pliusinė temperatūra ir substratai atitirpę, galima medžius laistyti vandeniu, kurio temperatūra apie nulį laipsnių. Jei vis gi spaudžia šaltis, tada neabejotinai vanduo nepadės – bet gelbsti sniegas, kurio reikėtų prikasti kaip galima daugiau. Tik nereikia pamiršti, kad ant medžių berti reikia švarų šviežią sniegą. Jei su kastuvu grybštelėjote nuo kiemo sniego su nuo automobilių ratų nuvarvėjusia druska, kitąmet nesistebėkite, kad jūsų medžiai sunegalavo. Skaityti toliau: Žiemą į šiltnamį

Žiemos ekskursijos

Vegetacija baigėsi, medžiai saugiai ilsisi šiltnamyje, yamadorių sezoną taip pat užbaigė iškritęs sniegas. Ką beveikt? Galima aplankyti senus draugus ir pasižiūrėti, ką jiems pasisekė padaryt per praėjusius metus. Taigi – kasmetis Japoniško sodo Kretingos rajone aplankymas. Šaltis atlėgęs, keliai spėti nubarstyt, ko daugiau reikia kelionei.

Bevažiuodami pastebėjom, kad Žemaitijoje dabar sniego daugiau nei Lietuvos rytuose. Keista, paprastai būna atvirkščiai.

Japoniškas sodas yra gražus visais metų laikais. Gal kiek niūroka būna vėlyvą rudenį ar pavasarį, kai sniego dar/jau nėra, ir viskas kažkaip tamsiai pilka. Bet jei pasnigę, žiemiški vaizdai nelabai nusileidžia vasariniams. Skaityti toliau: Žiemos ekskursijos

Yamadoriavimas. Užbaigiam spalį

Šiandien, prasidėjus paskutiniam spalio savaitgaliui, viskas atrodė kaip niekad gerai. Pirmiausia, tai – oras. Šilta, ramu, ne vėjuota ir labai saulėta. Antra – geomagnetinės audros, žadančios vakare šiaurės pašvaistę. Natūralu – reikia išbandyti sėkmę ieškant bonsų ruošinių. Šįkart patraukėm link Pabradės.

Pušys, pušelės. Ir kelios giraitės kreivutėlių baltalksnių. „Laimikių” netrūko, nors kažko labai išraiškingo neužmatėm. O kad neprisikasus „vidutinybių”, nutarėm panaudoti paprastą principą kaip saugantis nuo meilės iš pirmo žvilgsnio – pavasarį įdėmiai pasižiūrėsim antrą kartą…

Paskutinio spalio savaitgalio yamadoriavimas
Pušys
« ‹ of 21 › »

P.S. Nepamirškite persukti laiko…

Jogaila Mackevičius

Yamadoriavimas (2021)

Terminas „yamadoriai“ tapo toks įprastas, kad ką ir besakytų Valstybinė lietuvių kalbos komisiją, jo turbūt nepakeis joks kitas. Nors tai – tik gamtoje rasti bonsų ruošiniai. Bet „ruošinys“, atrodo, niekada nepakeis „yamadorio“.

Ne vienam bonsų entuziastui yamadorių paieška (yamadoriavimas) tai tas pats, kad žvejui žvejyba ar ko ne kiekvienam lietuviui grybavimas. Metai be yamadorių – prasti metai.

Nors potencialių bonsų ruošinių galima ieškoti ištisus metus, dažniausiai išskiriami du – pavasarinis ir rudeninis – jų sezonai. Ir šie sezonai pasiskirsto gana patogiai. Vos nutirpus sniegui ir išėjus pašalui prasideda pavasarinis. Tada dar lauko darbai nesugeba įsibėgėti, todėl visą laisvalaikį galima skirti medžių paieškoms. Balandžio gale gamta ima sparčiai busti, prasideda įvairūs lauko darbai, o sprogstančius medžius kasti jau nėra labai geras pasirinkimas. Tada prasideda ir kitos vasaros „pramogos“ gamtoje. Rudenį, kai gamta pradeda aktyviai ruoštis poilsiui, baigiasi žiedai, uogos, į pabaigą grybai, prasideda rudeninis yamadoriavimas, kuris tęsiasi iki pašalas sukausto žemę. Skaityti toliau: Yamadoriavimas (2021)