Bonsų stiliai

Geg 212015
 

Hokidachi (angl. broom bonsai style)

„Šluotos” stilius labiausiai tinkamas vasaržaliams lapuočiams medžiams, turintiems gausiai šakotą vainiką. Stiebas vertikalus ir tiesus, nesitęsia iki pat viršūnės, pradėdamas beveik viename taške gausiai šakotis. Šakos sudaro trečdalį medžio aukščio. Šakos ir lapai formuoja rutulišką vainiką, ypač nuostabiai atrodantį žiemos metu.

.

Chokkan (angl. formal upright)

Stilius tinkamas visiems bonsai medžiams, dažnai sutinkamas. Taip augantys emdžiai ir natūraliai gamtoje yra sutinkami dažniausiai, ypač tada, kai augalai gauna daug šviesos ir neturi dėl jos konkuruoti. Formuojant šiuo stiliumi reikia pasistengti, kad tolygiai smailėjantis kamienas būtų aiškiai matomas. Apačioje stiebas turi būti storas ir tolygiai plonėti einant link viršūnės. Šakos turėtų prasidėti maždaug ties ketvirtadaliu augalo aukščio, matuojant nuo apačios. Medžio viršūnė turėtų būti suformuota iš vienos šakos, stiebas neturėtų tęstis per visą augalo aukštį. Skaityti toliau »

Bonsų persodinimo seminaro akimirkos

Sau 102015
 

Šį savaitgalį Bonsų augintojų klubas „Sokan“ ir vėl pakvietė besidominčius bonsai kultūra į keleto valandų praktinį seminarą, skirtą bonsų persodinimui.

Nuotrauka 014

Seminaras keleto dalių: teorinės ir praktinės. Pirmosios dalies metu seminaro dalyviai buvo supažindinti su pagrindiniais persodinimo proceso momentais. Praktinėje dalyje buvo pademonstruotas dviejų medelių persodinimas. Vienas jų – septynmetis skroblas, jau trečius metus formuojamas kaip bonsas, kitas – prekybos centre įsigytas ligustras.

Skaityti toliau »

Atvejis. Baltoji eglė – Picea glauca var. albertiana ‘Conica‘

Lap 102014
 

Nuo 2011 m. birželio mėn. 18 d. Balbieriškyje vykusio seminaro „Bonsų antžeminės dalies formavimas“ praėjo daugiau nei 3 metai. Šiame seminare savo „karjerą“ pradėjo viena mano baltoji eglė (Picea glauca var. albertiana ‘Conica‘).

Šiame straipsnyje pasidalinsiu minėtos baltosios eglės tolimesniu vystymusi, iliustruodamas nuotraukomis. Vienos jų geresnės kokybės, kitos darytos paskubomis, todėl daug prastesnės. Tačiau svarbiausia, kad matosi vienoks ar kitoks medelio progresas.

Taigi, viskas prasidėjo nuo to, kad kelias dienas prieš renginį Balbieriškyje, ši baltoji eglutė ‘Conica‘ buvo įsigyta vienoje iš Vilniuje esančių lauko augalų prekybos aikštelių. Skaityti toliau »

Skroblo ruošinys bonso formavimui. Kaip jį užsiauginti?

Spa 122014
 

Bonsai medelį galima pradėti formuoti įvairiai: nuo sėjinuko, nusipirkti prekybos centre jau suformuotą, parsinešti iškastą gamtoje. Dažniausiai geriausi medžiai suformuojami iš rastų gamtoje. Tačiau ne visada pavyksta iš karto suradus išsikasti patikusį medį. Kai kurių rūšių vyresnio amžiaus medžiai sunkiai prigyja. Todėl reikia keletą metų natūraliai augantį medį paruošti persodinimui ir tolimesniam formavimui.

Kaip tai padaryti? Pateiksiu pavyzdį su skroblais. Tai – labai tinkama rūšis pradedantiesiems. Jie greitai auga, nėra išrankūs priežiūros sąlygoms, gerai gydo žaizdas. Tik verta atminti, kad negalima medžio išsikasti bet kur. Yra saugomų teritorijų, privačių miškų, mūsų šalies įstatymai draudžia naikinti natūralius miško pasėlius. Tačiau skroblai kai kuriais atvejais elgiasi kaip nepageidaujami augalai. Jie atkakliai plinta į pievas, ganyklas. Ūkininkams juos tenka iškirsti. Tokiose vietose, kur skroblų jaunuolynai trukdo ūkinei veiklai, galima pabandyti pasiruošti sau ne vieną gerą ruošinį bonso formavimui. Skaityti toliau »

Dvylika šakų tvarkymo taisyklių

Bir 082014
 

bonsai_branch_ruleYra keletas gairių, kuriomis vadovaujantis galite sukurti akims malonų savo bonsai medelio vaizdą.

Dvylika atvejų kai šakos turi būti pašalinamos:

1. Šaka auganti iš medžio apačios, vadinama „yagome“. „Yagome” pirmiausia yra atžala, vėliau ji tampa šaka „yagoeda”, ji pirmiausiai pasiima visas maistines medžiagas, todėl jų tenka mažiau aukščiau augančioms šakoms, ir pastarosios gali skurdžiau augti ar net gi  žūti.

2. Šakos, augančios tame pačiame aukštyje abiejose medelio stiebo pusėse, vadinamos „kan-nuki eda“ arba „laivu“. Viena iš jų turi būti pašalinta.

3. Užstojančios stiebą šakos.

4. Gretimos viena kitai, trumpos, to paties ilgio, ta pačia kryptimi augančios šakos. Jos sudaro vizualų sutankėjimą, per daug užpildo ir estetiškai gadina vainiko erdvę.

Skaityti toliau »

Istorija ir istorijos

Sau 272014
 

Turbūt jau  ne vienas svetainės skaitytojas pastebėjo, kad  nemažai joje pasirodančių straipsnių pasakoja apie vieno ar kito medelio istoriją tam tikru jo formavimo tarpsniu. Tiesa, daugelis istorijų lieka nebaigtos, bet tai ne bėda. Ir iš pasakos motyvo galima šio to pasimokyti.

Per beveik ketverius svetainės gyvavimo metus, tokių „pasakaičių” susikaupė ne mažai, visos jos pasklidusios svetainėje įvairiuose jos „užkampiuose”. Tad atėjo laikas jas visas surinkti į vieną sąrašą „Bonsų istorijos”.

Ta proga kviestumėm ir skaitytojus nepasididžiuoti ir radus šiek tiek laiko pristatyti savo augintinius. Tam reikia visai nedaug: keleto geros kokybės chronologine tvarka išdėstytų nuotraukų ir pačios istorijos, pasakojančios kas ir kaip tam medeliui nutiko, koks buvo rezultatas. Galima prieš rašant pastudijuoti ir rekomendacijas straipsnių autoriams.

Lauksime jūsų istoriju elektroniniu paštu [email protected].

Iš anksto dėkoju visiems, prisijungusiems prie šios iniciatyvos.

Jogaila Mackevičius

Skaityti toliau »

Ką po žeme slepia forsitijos (1)

Sau 192013
 
Naujų šakų augimas būna stulbinančiai intensyvus

Dauguma knygų, pristatančių bonsų kultūrą, yra parašytos tais pačiais dviem principais. Vienu atveju, po įvadinės dalies apie istoriją, stilius, įrankius,  priemones ir formavimo būdus seka atskirų augalų rūšių aprašymas bei tinkamumo bonsų formavimui analizė, kitu –  nagrinėjami paskiri formavimo ir priežiūros atvejai. Tačiau remiantis šiais dviem metodais sukurta ne vieną tūkstantį knygų priskaičiuojantis pasaulinis literatūros apie bonsus fondas.

Vieno tokį augalo ir jo formavimo atvejį norėčiau dabar paanalizuoti. Vėl gi, turiu du pasirinkimus. Arba eilę metų auginti ir formuoti augalą, kaupti vaizdinę medžiagą ir po to pristatyti viską vienu ypu. Arba daryti tai palaipsniui keletą metų, periodiškai parodant progresą. Nežinau, kuris atvejis yra geresnis. Abiem atvejais yra rizika (įprasta Lietuvos klimato sąlygomis), kad straipsnio galime ir nesulaukti: nestabilią ar šaltą žiemą augalas sušals ir žus, ar nesugebės ištverti vasaros karščių. Gal pirmuoju skaitytojui būtų įdomiau aprėpti viską iš karto. Bet antruoju mažiau rizikuoja autorius (kažką pamiršti, kažką pamesti)

Kiek pasvarstęs nutariau pasirinkti antrąjį būdą – pradėti pasakoti etapais. Augalas – tarpinė forsitija, Forsythia x intermedia.  Mano pasirinkimą sąlygojo nuostaba, kai prieš keletą metų aptikau kad po žeme paprasčiausias forsitijos krūmas gali slėpti tikrą lobį. Skaityti toliau »

Kai vielos ima veržti

Bir 272011
 

Vienas pagrindinių bonsų formavimo metodų yra vielavimas. Minkšta, lanksčia aliuminio, vario ar jų lydinio viela kiekviena šakutė apsukama spirale, 45° kampu ir išlankstoma norima forma. Praėjus kiek laiko, šakelė pati išlaiko jai suteiktą formą. Tada vielos nuimamos, vyniojamos naujos ir formuojamos vis kitos, smulkesnės šakutės.

Meistriškai naudojamas toks metodas formavimo metu estetiškai mažiausiai darko medžio vaizdą. Vielų spalva šiek tiek susilieja su augalo žievės spalva, kartais jos būna visai nepastebimos.

Tačiau suvieluotas medis nenustoja augti. Šakelės auga tiek ilgyn, tiek storėja. Storėjančios šakutės žievė pasiekia vielą, jai darosi ankšta, bet augama toliau. Ilgainiui šakelės žievė įsirėžia į vielą ir pradeda ją apaugti.

Skaityti toliau »

Antžeminės bonsų dalies formavimas. Vielavimas

Geg 182011
 

Vilniaus pedagoginio universiteto Gamtos mokslų fakulteto ir BonsaiVilnius.lt svetainės organizuotame praktiniame seminare „Bonsų antžeminės dalies formavimas. Vielavimas” buvo atsakyta į pagrindinius klausimus, susijusius su vienu iš bonsų formavimo metodų – vielavimu.

Pabandykime šiuos klausimus pasikartoti.

Skaityti toliau »

 Older Entries  Newer Entries