Gru 242014
 

Visa Lietuva ir visas krikščioniškas pasaulis gruodžio pabaigoje švenčia Kūčias ir Kalėdas. Tai – vienos iš svarbiausių šeimos švenčių, kurios mūsų gyvenimuose užimta išskirtinai didelę reikšmę. Būtent dėl šios priežastis žmonės visaip stengiasi tas šventes papuošti įvairiausiomis dekoracijomis. Taip susiklostė, kad šiomis dekoracijos taip pat puošiame ir Kalėdų medį – eglutę, kuri visiems jau seniai tapusi neatsiejama Kalėdų dalimi ir simboliu.

Jau nuo seno įprasta puošti eglutes parsineštas iš miško ar šalia esančio turgaus, o paskutiniaisiais XX a. dešimtmečiais ypatingai išpopuliarėjo ir netikros, dirbtinės eglutės, kurios lieka populiarios ir iki šiol. Trūkumas tik tas, kad jos – netikros ir butaforinės. Juk daug šventiškiau atrodo papuošta gyva eglutė.

Šiandien vis dažniau didžiuosiuose prekybos centruose pastebiu parduodamas paprastąsias arba sidabrines eglutes,  kiek rečiau net ir kėnius vazonuose, juk daugelis svajoja apie gyvą medelį kuriuo būtų galima džiaugtis ir rūpintis ne tik gruodžio mėnesį, bet ir ištisus metus. Trūkumas tas, kad šie medžiai parduodami prekybos centruose labai dažnai persodinti būna paskubomis ruošiantis tik šventės, todėl dar neteko girdėti, kad kam nors po švenčių toks medelis būtų prigijęs ir imtų žaliuoti šiltuoju metų laiku. Dėl šios priežasties, jau praėjus šioms šventėms, norėčiau jums papasakoti savo eglutės penkerių metų istorija, kuri prasidėjo dar 2010 metais.

Tikslų mėnesį ir datą pasakyti sunku, bet puikiai pamenu, kad tai buvo ruduo. Galbūt koks spalio mėnuo. Medelis iškastas buvo Jonavos rajone ir važiuodamas namo iškentė maždaug 200 km. kelionę automobilio bagažinėje. Grįžę su šeima namo jį pasodinome sename ir šonuose suskilusiame plastmasiniame kibire. Norėjome paruošti sau medelį Kalėdoms, todėl labai daug iš jo nesitikėjome. Buvo svarbu, kad eglutė ištvertų bent jau žiemą ir arėjančias šventes.

Prieš eglutės sodinimą kibiro dugnas buvo subadytas taip padarant drenažo skyles. Kartu iš medelio duobės parsivežėme ir žemės (ji buvo labai smėlinga). Padarėme parsivežtos ir rūgščios eglyno žemės mišinį į kūrį ir pasodinome savo eglutę. Po persodinimo ji buvo palikta pavėsyje, o pasibaigus saulėtoms dienoms perkelta į šiltnamį. Atėjus šaltesniems orams ją pakasėme šiltnamio žemėje šiek tiek pridengę kibirą agroplėvele.

Prieš Kūčias ji buvo ištraukta iš sušalusios žemės ir kūčių vakarą įnešta į vidų. Gyvus medelius visada puošti reikia labai vėlai, nes jiems privalomas žiemos laikotarpis. Taip kambaryje šiltomis sąlygomis ji praleido iki naujųjų. Po to buvo įnešta į nešildomą verandą (namo priestatą), kur pridengta agroplėvele išbuvo visą žiemą. Reikia paminėti, kad verandoje temperatūra gal tik keliais laipsniais didesnė nei lauke, todėl medelis po švenčių žiemojo praktiškai žiemos temperatūros sąlygomis.

Kalėdų eglutė – 2010 m.

Kalėdų eglutė – 2010 m.

Atėjus pavasariui ir šiltesniems orams ją išnešėme į lauką, kur ji galėjo šiek tiek pasimėgauti ir saulės spinduliais. Žaliuodama su spygliais ji išstovėjo visą žiemą, ir dar nebuvo aišku, ar ištvėrė tokį sudėtingą persodinimo procesą bei Kalėdinį panaudojimą viduryje žiemos. Buvau labai laimingas ir nustebęs, kai po ilgo ramybės periodo išsprogo jos smulkūs pumpurai ir iš jų pasirodė šviesūs eglės ūgliai. Jie buvo labai trumpučiai ir smulkūs. Matėsi, kad eglutei tuo metu buvo sunku, nes tų metų medelio augimo šakelės bent porą metų turėjo trumpesnius spyglius, kol juos galiausiai po keletos metu ir visai numetė. Vasarą buvo gerai patręšta, o atėjus rudeniui vėl perkelta į šiltnamį ir šiek tiek apkasta žeme.

Atėjus 2011 m. žiemai istorija kartojosi. Kūčių vakarą ją puošėme ir vėl nešėme į verandą, kur ji ir vėl praleido visą žiemą. Pavasarį medelis vėl keliavo į lauką. Tik šį kartą išsprogę pumpurai buvo ne tokie jau ir trumpučiai. Spygliai ir ūgliai buvo ganėtinai ilgi, todėl jai buvo atliktas pirmasis jaunų ūglių trumpinimas. Naudojant tokį būdą per keletą metų galima pasiekti tikrai gerų rezultatų. Vasarą ji buvo tręšiama. Be to, buvo šiek tiek atnaujintas jos viršutinis dirvožemio sluoksnis naujai iš eglyno parvežta rūgščia žeme ir ten buvusiu humusu.

Kalėdų eglutė  2011 metų rudenį

2011 metų rudenį

2012 metų žiemos metu buvo imtasi dar didesnių atsargos priemonių, nes medelis kiekvienam šeimos nariui darėsi vis brangesnis. Šioje vietoje norėčiau pridurti, kad iš šiltnamio įnešto medelio žemė visada būna sušalusi. Todėl ją įnešus į kambarį vazonas buvo įvyniotas į agroplėvelę, taip visą jį apvyniojant šilumą izoliuojančia medžiaga. Tokiu būdu žemė ne taip greitai atšyla, o tai, mano nuomone, neleidžia medeliui labai greitai atsibusti iš žiemos miego ir imti sprogdinti pumpurų. Be to, ji nebėra laikoma laikotarpiu tarp Kalėdų ir naujųjų metų kambaryje. Šiuo metu ji pastatoma mažiau šildomo kambario kampe, prie verandos durų arba pačioje verandoje.

2012 metų Kalėdos

2012 metų Kalėdos

Atėjus 2013 metų pavasariui šiam medžiui išrinkome didelį vazoną, kurį pripildėme trąšaus substrato sudaryto iš lapinės žemės, šiek tiek smėlio ir eglyno humoso žemės. Medelio persodinimo metu šaknynas buvo šiek tiek išardytas ir pritrumpintas. Po tokio persodinimo ji keliavo į pavėsį, o išsprogus pumpurams ir jiems ėmus ilgėti pagaliau ir jie buvo stipriai pritrumpinti. Žiemai medelis ir vėl buvo paruoštas. Kambario sąlygomis eglutė praleido viso labo tik  3-4 dienas, o po to vėl buvo iškeldinta į šaltą verandą žiemoti.

2013 metų Kalėdos

2013 metų Kalėdos

2014 metų vasaros metu ūgliai buvo trumpinti dar kartą. Jau šių metų rudenį pastebėjome, kad jos laja labai stipriai sutankėjusi, o žiemos metu ją įnešę į kambarį supratome, kad medeliui buvo leista augti net šiek tiek per daug, nes ji ėmė užimti vis daugiau vietos. Tai reiškė, kad ūglius pavasario metu reikia trumpinti dar stipriau ir neleisti jai taip stipriai stiebtis į aukštį bei plotį. Bet tai – kitos vasaros darbas. Vos pasibaigus 2014 metų Kalėdoms eglutė su visais žaisliukais ir lemputėmis keliavo į šaltą verandą kur ji ir peržiemos likusią žiemą.

Kalėdų eglutė  2014 metų Kalėdos.

Pasiruošimas 2014-ųjų šventėms

2014 metų Kalėdos

2014 metų Kalėdos

Vakaro spindesy

Vakaro spindesy

Štai kokia ta mano Kalėdų eglutės penkerių metų istorija. Kaip matote, norint turėti tokį Kalėdų medį reikia juo labai rūpintis. Gyvas mūsų kraštų medelis žiemos metu privalo ilsėtis lauke ar šaltoje patalpoje, todėl prieš parsiveždami tokį augalą, būtinai pagalvokite, ar tikrai galėsite suteikti jam reikiamas laikymo sąlygas, nes kitu atveju, labai greitai, galite prarasti savo mylimą medelį.

Aurimas Palaima

Sorry, the comment form is closed at this time.