Gru 272016
 

Turbūt grybų karalystės, kurią sudaro apie šimtą tūkstančių rūšių, savo evoliuciją pradėjusių paleozojaus eroje prieš penkis šimtus milijonų metų, išsamiau pristatyti nereikia. Kasdien su jais susiduriame. Jie dalyvauja kone kiekvienos ekosistemos gyvenime, ardydami negyvą organiką, taip aktyviai įsijungdami į medžiagų apykaitos ratus. Grybų yra ir patogenų tarpe, sukeliančių augalų bei gyvūnų ligas, ir parazitų, mintančių kitais gyvais organizmais. Tačiau daugiausia jų rūšių prisitaikė skaidyti negyvą organiką.

Pažindamas grybus, žmogus išmoko pasinaudoti daugeliu grybų rūšių gebėjimų, naudoja juos maistui, maisto pramonėje įvairių produktų (alaus, vyno, sūrių gamyboje),  medicinoje. Išmoko ir susidoroti su nepageidaujamomis grybų rūšimis.

Bonsų kultūroje grybai taip pat gali turėti labai didelę (teigiamą ar neigiamą) reikšmę.

Skaityti toliau »

Gru 192016
 

Turbūt nieks neužginčys, kad vielavimas ir genėjimas yra pagrindiniai bonsų antžeminės dalies formavimo būdai. Jų dėka suformuojama didžioji dalis bendro medžio vaizdo, atsiranda jo siluetas, detalės. Tačiau yra technikų, gerokai paspartinančių bonso formavimo procesą, leidžiančių greičiau pasiekti norimą rezultatą tiek po genėjimo, tiek po vielavimo. Viena jų – defoliacija – lapų ar spyglių pašalinimas aktyvios augalo vegetacijos metu. Skaityti toliau »

Gru 122016
 

Bonsų sode apart medžių neretai sutinkamos ir mažesnės, dažniausiai žolinių augalų kompozicijos – kusamonai. Šios kompozicijos taip pat lydi bonsus ir parodose. Kusamonams naudojami augalai turėtų papildyti bonso estetiką, kažką pabrėžti, o gal sudaryti prieštarą. Vieni tokių augalų – pasaulyje labai mėgstamos nedidelės gėlytės – troškutės.

Žydinčios troškutės juodosios keramikos vazone

Žydinčios troškutės juodosios keramikos vazone

Troškutės (Rhodohypoxis) – Hypoksidaceae šeimai priklausančių žiedinių augalų gentis, kurioje tėra šešios rūšys. Jų gimtinė – Pietų Afrika. Iš čia jos paplito po visą pasaulį ir tapo labai populiarios. Jos auginamos gėlynuose, vazonuose, alpinariumuose.

Tai – daugiametis svogūninis augalas. Antžeminė dalis sužaliuoja pavasarį, iš svogūnėlio išauga kardiški, iki 15 cm lapai. Vėliau pasirodo ir žiedai. Jie būna balti, rausvi, avietiniai, įvairiausių atspalvių. Dabar yra išvesta troškučių veislių ir pilnaviduriais žiedais. Žiedai maloniai kvepia. Skaityti toliau »

Gru 052016
 

Prieš keletą savaičių grožėjomės žiema didžiausiame Lietuvoje Japoniškame sode Kretingos rajone. Bet ne tik jis dabar pasipuošęs žieminiais apdarais. Prieš keletą dienų teko užsukti į patį mažiausią mūsų krašte japonišką sodą Sei shin en, kuriamą Vilniuje.

Nors sakoma, kad japoniškas sodas niekada nebaigiamas kurti, kūrėjas jame visada randa ką patobulinti, pataisyti, pakeisti, bet pagrindiniai kūrybos darbai šiame sode numatyti per gana trumpą dviejų metų laikotarpį – 2016-2017 metais. Todėl nenuostabu, kad po pirmųjų metų darbų metų viršutinėje sodo dalyje jau gana ryškiai matomi naujojo sodo kontūrai. Apatinė dalis, tiesa, vis dar labiau pirmena statybų aikštelę, nei sodą. Bet toks jau tas kūrybos procesas: iš betvarkės į harmoniją. Skaityti toliau »

Lap 282016
 

Turbūt tai žino (ar bent nujaučia) net pradedantys bonsų augintojai – viskas čia turi būti savo laiku. Savalaikis persodinimas, laistymas, jei reikia – purškimas, tręšimas… Turbūt yra tik vienas bonsų priežiūros darbas, kurį galima nukelti vėlesniam, patogesniam laikui. Tai – ravėjimas. Per apie ji – kitą kartą. Dabar, atsižvelgiant ir į šio rudens temperatūrų ypatumus, svarbiau yra aptarti, kaip geriau medžius paruošti žiemojimui. Tiksliau – kaip pasirūpinti viena svarbiausių jų dalių – kamienais.

Kodėl ši dalis yra tokia svarbi? Todėl, kad pažaidos kamiene, ligos ar kiti negalavimai dažniausiai turi medžiui tragiškų pasekmių. Juk šaknis apgenime kiekvieno persodinimo metu, tą patį padarome ir su šakomis, formuodami medžius. Tiek šakos, tiek šaknys atželia. O štai kamienas išlieka visą medžio gyvenimą. Todėl jam turi būti skirtas reikiamas dėmesys.

Kartais, artėjant žiemai, trumpėjant dienoms, nespėjame nudirbti kai kurių būtiniausių sodo darbų, medelius paskubomis paruošiame žiemojimui. Neretai taip bonsų entuziastų keiksnojamas nestabilus Lietuvos klimatas čia mums ištiesia pagalbos ranką – kai po pirmųjų stipresnių atšalimų orai atšyla ilgesniam laikui. Tada galima suskubti nuveikti likusius medžių priežiūros darbus. O svarbiausia, ramiai, neskubant apžiūrėti medžių kamienus ir, jei reikia, padėti jiems geriau peržiemoti. Skaityti toliau »

Lap 272016
 

Nuo 2017 metų svetainėje BonsaiVilnius.lt pasirodantiems straipsniams gali būti taikomi laisvesni autorinių teisių apsaugos reikalavimai pagal Creative Commons Attribution – ShareAlike License. Šie straipsniai pažymėti ženkliuku

cc

Šiuo ženkliuku pažymėtų straipsnių turinį galima laisvai kopijuoti, platinti ir modifikuoti, laikantis Creative Commons Attribution-ShareAlike licenzijos reikalavimų, kuriuos galima rasti šioje nuorodoje.

Visiems kitiems straipsniams galioja ankstesni svetainės autorinių teisių apsaugos reikalavimai.

Lap 142016
 

bonsai-002Iki šiol Japoniškame sode Kretingos rajone teko pabūvoti pačiais įvairiausiais metų laikais, visais, išskyrus žiemą. Mačiau jį ankstyvą pavasarį, žydint sakuroms ir azalijoms, per vidurvasario karščius,  raustant klevams ir vėlyvą rudenį. O štai apsnigtą sodą iš arti pamatyti pavyko visai nesenai.

Šiemet su žiema gana atkakliai rungtyniaujantis ruduo jau ne kartą nors trumpam buvo paguldytas ant menčių, tuo metu žiema spėdavo pribarstyti sniego. Taip nutiko ir praeitą savaitę. Džiugu, kad laikinas rudens fiasko sutapo su seniai planuota kelione į šį sodą.

Ir nors daugiausia sniego buvo savaitės viduryje, nors palaipsniui jis buvo pradėjęs tirpti, savaitgalį japoniškame sode vis dar karaliavo žiema. Taigi, keletas nuotraukų galerijų – įspūdžių iš nuostabaus savaitgalinio pasivaikščiojimo Dainuojančių akmenų slėnyje. Kaip visada fotoaparatas spragsėjo atsitiktinai, ten, kur užkliūdavo žvilgsnis.

Dar prieš keletą dienų bonsai buvo apsnigti, pasipuošę sniego kepurėmis, kailiniais ir batais, apksisiautę iš visų pusių. Bet iki savaitgalio kepurės ir kailiniai spėjo ištirpti, beliko tik sniego apavas, saugantis augalų šaknis nuo šalčio.

Skaityti toliau »

Spa 112016
 

Paskutinį šių metų rugsėjo savaitgalį mūsų bonsai klubas organizavo VII tarptautinę bonsai parodą, kuri šį kartą vyko Medvode, Slovėnijoje. Kaip naujasis klubo prezidentas aš pirmą kartą buvau atsakingas už visus šios parodos organizacinius klausimus.

Kadangi klubas be prezidento išgyveno sunkius 2014 ir 20415 metus, iki  pat pavasario pabaigos nebuvome tikri, kad paroda pavyks. Tačiau viskas dideliam mano džiaugsmui klostėsi puikiai. Todėl norėčiau trumpai supažindinti su jos akimirkomis.

medvode-03

Skaityti toliau »