Kaip jau kalbėjome anksčiau, bonsas gali būti ne tik dirbtinai susendintas medis, pasodintas paprastame substrate, bet ir medžio – akmens miniatiūra. Padaryti ją gana paprasta, nors praeina nemažai laiko, kol kompozicijos komponentai susiderina ir suauga tarpusavyje. Vis gi – tai gyvosios ir negyvosios gamtos simbiozė.
Nebandykime kažko įmantraus, o imkim ir padarykim tai paprastomis buitinėmis sąlygomis: namie ant palangės ar kieme – tiesiog ant šaligatvio plytelių. Kaip jau sutarėm pirmojoje dalyje, augalas bus Ficus ginseng. Tam, kad mūsų užmačia pavyktų, augalo reiktų pasirūpinti įšaknydintais fikuso auginiais iš anksto. Štai keletas iš rudens pamerktų į vandenį nugenėto fikuso šakelių – išsirenkam geriausią, labiausiai patikusią, gražiausiai išsišakojusią, turinčią gražiausias (ir kas ne mažiau svarbu – ilgiausias) šaknis.
Akmenį galim nusipirkti floristinių prekių ar akvariuminių reikmenų parduotuvėje. Man pavyko surasti foristinėms kompozicijoms skirtą “dekorą” tik už 2 litus.
Taigi, turim augalą, turim ir akmenį. Pastarąjį reiktų gerai nuplauti, šiek tiek pašveisti minkštu šepetuku.
Dedame augalą ant akmens ir į visas puses ar kaip mums patinka išskleidžiame šaknis. Geriausia, kai šaknys jau yra tokio ilgio, kad bent pačiais galiukais siektų akmens pagrindą ir substratą. Bet jei jos trumpesnės (kaip ir nuotraukoje matomu atveju) – nieko baisaus. Šis metodas (dėka pemzos ir kiminų gerų adsorbcinių savybių) leis šaknims netrukdomai augti ir pasiekti žemės paviršių.
Kad užtvirtinti šaknis ir patį augalą, mums reikės dar dviejų dalykų – kiminų ir tvirto siūlo. Kiminų galima pasirinkti pelkėje arba nusipirkti toje pačioje floristinių prekių parduotuvėje. Tiks tiek gyvi, tiek džiovinti kiminai. Siūlas turėtų būti tvirtas, geriausia sintetinis, nešlampantis arba sušlapęs nesitampantis.
Taigi, uždėjė augalą ant akmens, išskleidę šaknis, viską apdedame kiminais – akmuo turi būti visas jais apsuptas.
Tada viską drauge (akmenį ir augalo šaknis apdengtas kiminais) apvyniojame siūlu. Tik tiek, kad viskas laikytųsi. Jei augalo šaknys pakankamai ilgos, jis labai gerai laikysis taip sutvirtintas. Jei šaknys trumpokos, gali tekti po to paremti augalą iš kelių pusių pagaliukais (šiuo atveju mums to neprireiks).
Toliau akmuo dedamas į vazonėlį, pripildytą paprasto substrato: durpės, smėlis (žvyras), daržo žemė (santykiu 1:1:1). Akmens pamatas šiek tiek apipilamas substratu ar drėgnomis durpėmis. Viskas stipriai sulaistoma. Geriausia taip pasodintą augalą laikyti ant rytinės ekspozicijos palangės, saugoti nuo vidudienio kaitros.
Apsišarvuojame kantrybe ir laukiame mėnesį – kitą kol mūsų fikusas pradės intensyviai augti. Nuo šiol reikia stengtis tokį augalą prižiūrėti taip, kad bent jau kiminai būtų nuolat drėgni. Kasdienis purškimas, reguliarus laistymas keleriopai padidina mūsų sėkmės tikimybę. Pemza labai tinkamas šiuo atveju akmuo dėl savo akytos, korėtos struktūros. Ji ne tik sulaiko savyje drėgmę, bet kartu gali kaupti ir maisto medžiagas, patenkančias iš apačioje esančio dirvožemio. Taigi, turime tarsi palaipsniui prisipildantį augalui būtinomis medžiagomis kietą dirvožemio luitą. Kiminai, esantys viršuje neleis šaknims išdžiūti, bet praleis orą ir leis joms kvėpuoti – todėl šaknys augs sparčiau, bus sveikesnės. Ilgainiui augdamos pemzos paviršiuje jos netruks pasiekti substrato paviršių ir jame įsišaknyti. Tada galėsime nuimti kiminus (palaipsniui) ir ant akmens esančias šaknis pradėti “džiovinti” ir net gi formuoti, suteikiant joms kol dar jaunos mums norimą formą.
Po keleto mėnesių žvilgtelsim, kaip pavyko šis mūsų bandymas…
Susiję straipsniai:
- Augalas ant akmens (1)
- Augalas ant akmens (3)
Jogaila Mackevičius
Sorry, the comment form is closed at this time.