Tradicinėje tapusioje parodoje „Žali horizontai’2014” šiemet lankytojai galės pamatyti BonsaiSodas.lt komandos pristatomą bonsų ekspoziciją.
Medeliais galėsite pasigrožėti visomis parodos dienomis, o turinčius klausimų ar norinčius įsigyti bonai medelį, įrankių, substratų, konteinerių bei kitų bonsų priežiūros priemonių, kviečiame užsukti šeštadienį ir sekmadienį.
Iki susitikimo parodoje!
Jolita ir Kęstutis Totoraičiai Skaityti toliau: Paroda „Žali horizontai’2014”
Šiame straipsnyje patyrinėsime dar vėlyvesnį Japonijos periodą – 1603-1867 m. Tai Tokugavos dinastijos arba kitaip dar – Edo laikotarpis. Būtent tuo metu įvyko dar daugiau pasikeitimų. Tokugavos dinastija, 1615 m. visiškai įtvirtino savo valdžią, suvienijo valdančiąsias šeimas ir tapo visos Japonijos Šogunu. Tai lėmė beveik 250 metų trukusią izoliaciją nuo likusio pasaulio, todėl bonsų kultūrai sklisti į vakarų pasaulį esant tokioms sąlygoms buvo beveik neįmanoma. Vis dėlto mokslininkų, keliautojų, prekeivių ir diplomatų užrašai bei pasakojimai buvo pastebėti ir likęs pasaulis pamažu ėmė mokytis šios tolimos ir egzotiškos šalies kultūros. Šiame straipsnyje ir aptarsime šį Japonijos laikotarpį.
Pačioje XVII a. pradžioje Tokugavos Šogunatas išsigando, kad jų priešininkai ir neigiamai nusiteikę šalies valdančiosios šeimos gali sudaryti sąjungą su portugalais, anglais, danais ar ispanais. Dėl šios priežasties buvo nuspręsta iš pradžių ištremti portugalus, o po to ir kitus užsieniečius iš Japonijos. Vis dėlto danams ir jų valdomai Vakarų Indijos prekybos kompanijai buvo suteikta galimybė prekiauti per Nagasakio uostą. Taip pat šis uostas buvo naudotas ir prekybai su Kinija. Taigi, šiuo laikotarpiu Japonija su vakarų pasauliu ryšius palaikė tik per Daniją ir Kiniją. Skaityti toliau: Bonsai medelių istorija. Japonija, II dalis. 1603-1867 m.
Norime Jums pristatyti www.bonsaisodas.lt bonsai medelių ekspoziciją, kuri papuošė Vilniuje įsikūrusius Japonų kultūros namus.
Juose veikia ne tik bonsai medelių ekspozicija, bet taip pat vyksta kaligrafijos, japonų kalbos, anime piešimo pamokos. Japonų kultūros namų adresas Kosciuškos g. 26, Vilnius. Daugiau informacijos rasite čia.
Laukiame apsilankant!
Jolita ir Kęstutis Totoraičiai
Keletas ekspozicijos fragmentų… Skaityti toliau: Bonsai ekspozicija Japonų kultūros namuose Vilniuje
Praėjusiame straipsnyje jau išsiaiškinome, kad bonsai medelių kultūra atsirado senovės Kinijoje ir tik vėliau atnešta budizmo religijos ėmė plisti į Korėją ir kitas kontinentines Azijos valstybes, kol galiausiai pasiekė šalia esančią Japoniją. Spėjama, kad tai įvyko VI-VIII a., ir būtent čia medeliai įgavo dar svarbesnę reikšmę. Šiame straipsnyje pabandysime išsiaiškinti visų šių įvykių seką ir bonsai medelių išpopuliarėjimo priežastis Japonijoje.
Manoma, kad Kinija ir Japonija prekybinius ir diplomatinius santykius užmezgė jau seniai, bet anksčiausi tokių santykių tyrimai gali būti atliekami tyrinėjant laikotarpį – 603 ir 839 m. Būtent tuo metu įvyko 17 diplomatinių misijų, sustiprinusių šių valstybių bendravimą. Misijos buvo organizuotos japonų iniciatyva, todėl visiškai įmanoma, kad jau šiuo laikotarpiu dalis Kinijos kultūros tapo prieinama ir japonams. Užmegzti diplomatiniai santykiai paskatino mokslo ir technologijų mainus. Japonijoje buvo atidarytos pirmosios mokyklos (apie 550 metus), kuriose jau buvo mokomas ir skleidžiamas Zen budizmas, oficialiai kaip religija tapo tik 685 metais.
Dar stipresni kultūriniai mainai tarp šių dviejų Azijos valstybių prasidėjo Fudživaros eroje (794 – 1192 m.). Per šį laikotarpį Japonijos valdančioji klasė visiškai perėmė kinų religiją ir tam tikras kultūros sritis. Pavyzdžiui, arbata ir apelsinų medžiai į Japoniją taip pat buvo atvežti iš kontinentinės Azijos. Su jais galėjo atkeliauti ir miniatiūriniai medžiai. Kalbėdami apie šį laikotarpį turėtumėme paminėti, kad praėjus vos 400 metų nuo Zen budizmo įvedimo Japonijoje – 1095 m. bonsų medelių auginimas aprašomas jau kaip tinkamas užsiėmimas ir samurajams. Skaityti toliau: Bonsų kultūros atsiradimas ir raida Japonijoje
Vos tik pradėjus domėtis bonsai kultūra tampa aišku, kad ne visos medžių rūšys tam vienodai tinka. Vieni medžiai nuo seno auginami ir vertinami kaip bonsai, kiti kažkodėl būna pamirštami. Kodėl? Kartais užmirštieji savo estetinėmis savybėmis gali nustebinti dar labiau.
Pasirodo, ne vien estetika lemia bonsai meistrų pasirinkimą. Be jos dar yra daugybė rūšies savybių, lemiančių sėkmingą jų auginimą kultūroje – regeneracija, augimo sparta. Vienas iš tokių nepopuliarių medžių yra kėnis. Žvilgtelkim į jį iš arčiau.
Kėnis (Abies) – kiek daugiau nei ketvertą dešimčių rūšių jungianti visžalių gaubtasėklių augalų gentis, paplitusi visame Šiaurės pusrutulyje. Šiai genčiai priklausantys augalai labai panašūs į egles: turi ne ilgus spygliukus, menturinį (netaisyklingą) šakojimąsi. Šis panašumas yra ne tik morfologinis – bonsai kultūroje kėnių ir eglių formavimo principai yra tokie patys. Skaityti toliau: Kėniai
Kaštonas – (lot. Aesculus, angl. Horse-chestnut) – kaštoninių (Hippocastanaceae) šeimos lapuotis medis. Šeimoje yra 3 gentys ir apie 20 skirtingų rūšių, paplitusių vidutinio klimato juostoje visame pasaulyje. Lietuvoje auga tik viena kaštono (Aesculus) gentis ir 6 jos rūšys, iš kurios viena – hibridinė. Šiame straipsnyje trumpai ir aptarsime šias rūšis bei visos genties tinkamumą bonsai kultūrai.
Kaštonai yra vasaržaliai medžiai ir krūmai. Gentyje yra apie 15 rūšių paplitusių viso pasaulio vidutinėse platumose. Šių medžių pumpurai stambūs, dažnai lipnūs. Lapai pirštuoti, pjūkliški ir ilgakočiai sudaryti iš 5-9 lapelių. Žiedai viršūnėse – stačios šluotelės. Sėklos dėžutė šiuo atveju kamuoliška, storomis sienelėmis, lygi arba dygliuota. Kaštono sėkla stambi, rutuliška su ruda obele ir šviesia dėme pamate. Lietuvoje auginamos 6 rūšys iš kurių viena hibridinė. Pavojingiausias kenkėjas – kaštoninė keršakandė.
Pasigilinkime į kiekvieną rūšį atskirai pradėdami nuo paprastojo kaštono (Aesculus hippocastanum). Labiausiai šis augalas yra paplitęs Balkanų pusiasalio pietuose – Graikijoje, Albanijoje, Pietų Bulgarijoje. Augti gali 3-8 šalčio zonose, todėl neturi jokių problemų ir žymiai šaltesnėse teritorijose, pavyzdžiui, Lietuvoje. Skaityti toliau: Kaštonai
Susižavėti „kažkuo” mums yra įprasta. Mes žavimės vaizdais, garsais, jausmais, savo pačių kūriniais, sugebėjimais. Susižavėjimas skatina mumyse daugybę teigiamų emocijų. Bandydami sukurti tai, kuo žavimės, atrandame savyje pomėgių.
Bonsai medeliai – geras susižavėjimo objektas, galintis tapti ilgamečiu pomėgiu, džiuginsiančiu jus visą gyvenimą. Tinkamai suformuoti ir prižiūrimi, jie atrodo nuostabūs, nepakartojami ir mistiški. Nemanau, kad kas nors, pirmą kartą juos pamatęs, liktų abejingas. Ne vienam kyla klausimas „ar aš sugebėčiau?” Tačiau mistika dažnai ir lieka nesuprasta. Kaip atsirado šie gamtos ir žmogaus bendros fantazijos kūriniai mums nėra aišku, bet intuityviai suvokiame, kad „tai labai sunku”. Ar tikrai? Skaityti toliau: Vietoj paskaitos. Bonsai nuo pradžių
Išgirdę žodį „bonsai“ daugelis žmonių iškart pagalvoja apie Japoniją ir ten auginamus miniatiūrinius medelius. Tačiau ar daugelis susimąsto, iš kur Japonijoje, o vėliau ir visame likusiame pasaulyje, atsirado bei išplito bonsai medelių auginimo tradicija? Trumpa straipsnių serija ir apžvelgsime šios tūkstantmečius gyvuojančios tradicijos istoriją nuo seniausių laikų iki pat šių dienų.
Pradėti turbūt reiktų nuo to, kad pirmiausiai miniatiūriniai medeliai buvo pradėti auginti ne Japonijoje, o jos milžiniškoje kaimyninėje šalyje – Kinijoje. Tikslų jų atsiradimo laikotarpį nustatyti sunku. Vieni šaltiniai teigia, kad tai įvyko maždaug VII a.1 Kitų duomenimis bonsų atsiradimas sietinas su dar ankstesniu laikotarpiu – I a. pr. kr. – IV a. Yra net teiginių, kad bonsų auginimo tradicijos užuomazgos atsirado net gi prieš 4000 metų. Vienareikšmiškos nuomonės nėra, bet teigdami, kad bonsai medeliams jau tūkstančiai metų, tikrai nesuklysime2. Skaityti toliau: Bonsai medelių istorijos pradžia. Kinija
