BonsaiVilnius

Ne vienam bonsai medelių entuziastui yra tekę mūsų prekybos centruose surasti vieną iš labiau paplitusių bonsai medelių – smulkialapę guobą (Ulmus parvifolia), kuri etiketėse dažnai klaidingai pavadinama zelkova, o susižavėjus ir neatsilaikius – įsigyti šį grožį. Tačiau norėčiau šiek tiek nutolti nuo prekybos centrų ir nuklysti į Lietuvos miškus, kuriuose galima sutikti mano jau minėtai smulkialapei guobai giminingas rūšis – kalninę guobą, skirpstą ir vinkšną, iš kurių galima suformuoti tikrai puikesnius bonsai medelius, nei pramoniniu būdu suformuotos smulkialapės guobos.

Guoba, skirpstas, vinkšna (lot. Ulmus, angl. Elm, rus. Вяз (берест))– viena iš 15 guobinių (Ulmaceae) šeimos genčių, kurioje yra 30 rūšių (šeimoje apie 150), paplitusių Šiaurės pusrutulio vidutinėje klimato zonoje. Dažniausiai tai – aukšti ir stambūs medžiai. Jaunų medelių žievė būna lygi, vėliau – suaižėjusi, vagota arba atsilupanti. Lajos forma varijuoja nuo plačiai ritiniškos iki kompaktiškai rutuliškos, sudaryta iš stambių pagrindinių šakų ir plonų ūglių. Šakojimasis simpodinis. Ūgliai apvalūs, ties bambliais šiek tiek išsilankstę, kartais su kamštinėmis išaugomis. Pumpurai bekočiai. Ūglio viršūnėje vienas pumpuras. Lapai pražanginiai, išsidėstę dviem eilėmis, trumpakočiai, ištisiniai, su dvigubai, trigubai pjūklišku, rečiau – viengubai pjūklišku kraštu, pamatas dažnai nesimetriškas. Rudenį, prieš nukrentant, lapai nusidažo šviesiai geltonai arba ruduoja. Žiedai lapo pažastyse, dvilyčiai, su varpelio formos mažu apyžiedžiu. Žydi prieš lapams skleidžiantis. Vaisius – apskritas sparnavaisis, kurio viduryje yra plokščias riešutėlis. Lietuvoje savaime paplitę 3 rūšys, jas kiek plačiau ir panagrinėsiu. Skaityti toliau: Guoba, skirpstas, vinkšna