Holland parko rajonas Londone vilioja pavėpsoti į elegantiškus namus ir prabangias parduotuves. Čia taip pat yra 22 ha dydžio parkas, laikomas vienu iš pačių romantiškiausių parkų vakariniame Londone.
Sakoma, kad 2010-2011 m. parke užveisė kiaulių, kurių užduotis yra pamažu savo knyslėmis atkovoti parko teritoriją iš dilgėlių ir kitokių piktžolių. Na, kriuksių aš nemačiau, nes mano planas buvo visame milžiniškame plote susimedžioti nelabai kam žinomą japoniško stiliaus sodą.
Apie jį aš pirmą kartą išgirdau Facebook socialiniame tinkle, kai žmonės planavosi kelionę į Londoną ir klausinėjo, ką galima gražaus pamatyti nemokamai. Ir iš karto šis parkas buvo antru numeriu – po Highgate kapinių – privalomai įtrauktas į kelionės planą.
Yra keletas gairių, kuriomis vadovaujantis galite sukurti akims malonų savo bonsai medelio vaizdą.
Dvylika atvejų kai šakos turi būti pašalinamos:
1. Šaka auganti iš medžio apačios, vadinama „yagome“. „Yagome” pirmiausia yra atžala, vėliau ji tampa šaka „yagoeda”, ji pirmiausiai pasiima visas maistines medžiagas, todėl jų tenka mažiau aukščiau augančioms šakoms, ir pastarosios gali skurdžiau augti ar net gi žūti.
2. Šakos, augančios tame pačiame aukštyje abiejose medelio stiebo pusėse, vadinamos „kan-nuki eda“ arba „laivu“. Viena iš jų turi būti pašalinta.
3. Užstojančios stiebą šakos.
4. Gretimos viena kitai, trumpos, to paties ilgio, ta pačia kryptimi augančios šakos. Jos sudaro vizualų sutankėjimą, per daug užpildo ir estetiškai gadina vainiko erdvę.
Klaipėdietis Rokas Vaičius, savarankiškai išmokęs japonų kalbą, dvejus metus Tekančios saulės šalyje studijavo japoniško sodo kūrimo meną. Klaipėdoje dar prieš dešimtmetį subūręs bonsų – vazoninių nykštukinių medelių – mėgėjų klubą, dabar 32-jų R.Vaičius ėmėsi privataus verslo – kurti japoniškus sodus ir Lietuvoje.
„Kurti japonišką sodą yra menas, bet jo kūrėju gali būti kiekvienas žmogus“, – tvirtino Japonijoje šio meno dvejus metus mokęsis Rokas Vaičius. Jo – vertėjo ir specialisto – žinios praverčia ir kuriant japonišką parką Mažučių kaime, už Darbėnų.
Nuo kambario augalų – ligi bonsų
Roko pomėgis augalams išugdytas nuo vaikystės: jis domėjosi kambariniais augalais, begalę jų augindavo savo namuose. Būdamas 14-os, susidomėjo bonsų kūrimo menu („bonsai“ japoniškai reiškia: bon – padėklas, sai – augalas), vyko gilinti žinių į kursus Jaunųjų gamtininkų stotyje Vilniuje. Mokėsi sodininkystės ir daržininkystės Kretingos žemės ūkio, vėliau – Klaipėdos technikumuose. Tada ir susiėjo jo bei bonsų pradininko Lietuvoje Dariaus Armono keliai.
„Puoselėjau svajonę išvykti mokytis bonsų meno į jų tėvynę – Japoniją. Viename žurnale susiradau pasaulio bonsų asociacijos prezidento Hiroshi Tsunodos telefoną ir parašiau jam. Su prezidentu laiškais susirašinėjome penkerius metus. Atsiradus internetui mudviejų ryšys tapo dinamiškesnis“, – savo veiklos pradžią prisiminė R.Vaičius.
Projektas, prieš 2,5 metų atrodęs utopija, šiandien virsta realybe: ūkininkas Šarūnas Kasmauskas Darbėnų seniūnijos Mažučių kaime, 16 ha žemės plote, pradėjo kurti didžiausią Europoje japonišką sodą. Praėjusią savaitę 10 japonų, profesionalių landšafto specialistų, atsigabenę modernią techniką, Mažučiuose jau pradėjo būtiniausius darbus. Į sklypą atgabenta 300 tūkst. tonų natūralių akmenų, formuojamos kalvos bei vandens telkiniai.
Šarūno Kasmausko (dešinėje) ryžtą savoje žemėje kurti japonišką sodą sustiprino Japonijoje landšafto architektūrą studijavęs Rokas Vaičius.
Mūsų parduotuvėse japonams – brangu
Nedideli namukai, pirtys, akmenys, augmenija, vanduo bus susieta į harmoningą visumą, kurioje žmogus girdės ir vandens virpesį, ir praskrendančių paukščių sparnų šlamėjimą, ir pamiške prabėgančių baugščių stirnų šuoliavimą. Tokią didžiausio Europoje japoniško sodo, pavadinto Dainuojančių akmenų slėniu, viziją Kultūros centro Darbėnų filialo salėje susirinkusiems žmonėms „piešė“ palangiškis verslininkas Šarūnas Kasmauskas, Mažučiuose įsigijęs žemės sklypą.
„Tegul skeptikai atvažiuoja į Mažučius ir įsitikina, jog tai nebuvo mano kliedesiai, – teigė 41-erių Š.Kasmauskas. – Prieš keletą dienų „startavo“ japonų bendrovės „Angyo ueki“ sodo specialistai: jie atsigabeno ne vien savo techniką – ekskavatorius, buldozerius, bet ir statybinius vagonėlius, biotualetą. Japonai pasirūpino beveik viskuo, kas reikalinga jų darbui: atsigabeno net karučius, lynus, raktus, nes pirkti tuos reikmenis mūsų parduotuvėse jiems yra per brangu“.
Kiekvienoje kelionėje, net jai ji verslo ar tarnybinė, kad ir kokia įtempta būtų dienotvarkė, visada diena baigiasi vakaru, kuris dažniausiai būna laisvas. Ir jei po dienos darbų dar lieka bent šiek tiek energijos, tikrai kiekvienas galim rast bent keletą vietų, kurias tiesiog būtina aplankyti.
Berlynas – nuostabus miestas su pavyzdinga tvarka. Viešasis transportas greitai jus nuveš į reikiamą miesto tašką, o viešosios erdvės lankytojams atidaromos gana anksti ir uždaromos vėlai. Šiame mieste kiekvienas gamtos mylėtojas turėtų aplankyti bent du taškus – botanikos ir zoologijos sodus. Pasižvalgyti po šių vietų nuotraukų galerijas galite spustelėję nuorodas, bet šį kartą norėčiau bent jau trumpai pristatyti ne jas. Skaityti toliau: Bonsai studija „Suteki” ir Berlyno bonsai klubas
„Bonsai trienalė” yra jungtinis trijų organizacijų projektas – Nacionalinių Čekijos ir Lenkijos bonsai asociacijų bei regioninės Centrinės Vokietijos bonsai asociacijos. Visos šios organizacijos susibūrė kartu vienam renginiui, pristatančiam pačius geriausius regiono bonsai medelius.
Parodoje lankytojai pamatys ne tik jį ruošiančių organizacijų narių medelius, bet ir geriausius bonsai pavyzdžius iš viso pasaulio. Kiekvienas, norintis artimiau susipažinti su bonsai kultūra, renginio metu galės išklausyti įvairias paskaitas ir stebėti parodomuosius formavimus.
Renginys vyks Dresdene, Vokietijoje, 2014 m. birželio 20-22 dienomis.
Nežinau kodėl, bet esu susidaręs įspūdį, kad japoniškame sode nuo pavasario iki rudens yra trys laikotarpiai, kurių nevalia praleisti. Pirmasis jų – kai sužydi sakuros, toliau seka zalijos, o trečiasis, kai rudenio paveikti medžių lapai nusidažo tikrosiomis savo spalvomis.
Vienas tokių laikotarpių – azalijų žydėjimas – kaip tik dabar pačiame pakilime.Vakar teko lankytis Kretingos rajone esančiame sode „Samogitija”, kur vyko Japoniškas festivalis, ir pasigrožėti nuostabiu azalijų žydėjimu. Tad kviečiu kartu pasivaikščioti šio sodo šlaitais ir paieškoti kartais dar labai mažų, bet jau džiuginančių savo ryškiaspalviais žiedais azalijų. Tiesa, diena buvo labai saulėta ir šviesi, tad kai kurios nuotraukos kiek „išdegusios”, bet tai, tikiuosi, nelabai sutrukdys pasigrožėti žiedais ir pajusti lengvo pajūrio vėjelio dvelksmą…
Holland parko rajonas Londone vilioja pavėpsoti į elegantiškus namus ir prabangias parduotuves. Čia taip pat yra 22 ha dydžio parkas, laikomas vienu iš pačių romantiškiausių parkų vakariniame Londone.
