Yamadori paieškos’2014. Pirmas turas. Dzūkija. Skroblai

Skroblų paieškos, Dzūkija, 2014 m. kovas (C) Jogaila Mackevičius 14Pavasaris šiemet kaip niekad ankstyvas ir keistas. Visą savaitę mus lepinusios saulė ir šiluma savaitgaliui pasiėmė laisvadienius, o nespėjusi išeiti žiema tik tuo ir pasinaudojo. Matyt per Užgavėnes prastai ar nenuoširdžiai ji buvo varyta. Bet oras daugumai entuziastų nebuvo kliūtis. Taigi, šiemet pirmasis yamadori turas (kaip ir 2012-aisiais) vėl Alytaus apylinkėse, teminis medis – vėl skroblai. Dalyvių skaičius tokiose BonsaiVilnius.lt organizuojamose paieškose išlieka daugiau mažiau stabilus, bet  bėgant metams tenka pastebėti, kad patys dalyviai darosi išrankesni, ieškantys kažko išskirtinio, nepuolantys prie kiekvieno „likimo nuskriausto” medžio. Šiemet gal kiek daugiau ir po aplinkinius miškus pasivaikščiojom, brandžias skroblų giraites apžiūrėjom.

Dėkui visiems nepabūgusiems pūgų ir atšiauraus oro už kompaniją. Tikiuosi, kad jums, kaip ir man, laikas nespėjo prailgti. Turinčius klausimų ar pastebėjusius problemas su naujaisiais augintiniais, kviečiu nesikuklint ir drąsiai klausti forume  – skroblai jau turi atskirą temą, o ir kitoms rūšims jas ne sunkiai galima sukurti.

Šiemet eilėje dar laukia 2011 metų teminis medis Zyboldo obelis ir tradiciniai lietuviški kadagiai, po Dzūkijos – Aukštaitija, o gal ir iki Žemaitijos pavyks nuvykti… Tik pavasarinio oro nenuspėjamumas gali kiek pakoreguoti planus.

Iki kitų susitikimų…

Jogaila Mackevičius

Ramybę tenka baigt anksčiau…

Taip, taip, šermukšniai nemelavo… Senoliai sakydavo, kad jei rudenį šermukšniai gausiai uždera, lauk snieguotos, ilgos ir atšiaurios žiemos. Deja, praėjusį rudenį šermukšnių uogų reikėjo gerai paieškoti. Štai ir netruko pasirodyti rezultatas – dar tik vasario pabaiga, nė kovas neprasidėjęs, o jau sniegas baigia pasislėpt, saulės atokaitose žolė kalasi…

Toks staigus ir ankstyvas pavasaris gali nustebinti netikėtumais. Visų pirma, ankstyvu medžių sprogimu. Antra vertus, šalnų tikimybė ir jų padaromi nuostoliai ankstyvą pavasarį visada didesni. To nereikėtų pamiršti. Ir jei pernai net gi balandžio pradžioje mes vis dar ilsėjomės kartu su savo augintiniais, tai šiemet reiktų jau nuo kovo pradžios būt akylesniems, stebėti, ar nuo žiemos speigų apsaugoti medžiai nepradėjo anksčiau vegetuoti.

Na, o BonsaiVilnius.lt kartu su BonsaiSodas.lt komanda jau atidarė pavasarinį medžių tvarkymo ir formavimo sezoną šį sekmadienį. Apsižvalgykite, gal ir jūsų augintiniams jau laikas parodyti šiek tiek pavasarinio dėmesio…

Jogaila Mackevičius Skaityti toliau: Ramybę tenka baigt anksčiau…

Ketveri

BVJau nebesuskaičiuoju, kelintą kartą tai rašau šioje svetainėje „laikas bėga greitai”. Atrodo, visai neseniai bandžiau perprasti turinio valdymo sistemą, aiškinausi kaip pateikti nuotraukas, kaip pagaliau pradėti ir „užkurti” paprastą svetainę. O jau ketvertas metų praėjo nuo to laiko, kai joje atsirado pirmasis įrašas.

Daug kas per juos keitėsi – vieniems skaitytojams entuziazmas atsirasdavo, kitiems išblėsdavo. Vieni vos pabandę nuspręsdavo, kad „tai – ne jiems”, kiti, pradėję BonsaiVilnius.lt užsiėmimų metu, domisi bonsai kultūra ir dabar. Skaityti toliau: Ketveri

Šermukšniai

Apie mūsų krašte augantį paprastąjį šermukšnį jau buvau kalbėjęs, nagrinėdamas vieną atvejį. Šio straipsnio gal ir nebūtų, jei atsitiktinai, benaršydamas internete neaptikčiau Agnės Miliauskaitės Vytauto Didžiojo universitete prieš daugiau nei penketą metų parašyto ir apginto magistrinio darbo apie medžius mūsų tautosakoje. Greitomis prabėgęs tyrimų metodais kiek užtrukau ties analize. Na ir ko tik neprisigalvojo mūsų senoliai apie šį medį… Aišku viena: šermukšniai – tai mūsų apsauga nuo visko, kas pikta ir mums kenkia.

Tad kodėl gi ši apsauga negalėtų įsitaisyti mūsų bonsai sodo kampe, prie įėjimo, kad viskas, kas negera negalėtų ten prasmukti?.. Skaityti toliau: Šermukšniai

Gudobelės

Gudobelės (Crataegus) – lapus metančių, vasaržalių krūmų ar medžių gentis, priskaičiuojanti apie kelis šimtus rūšių.  Gudobelės paplitusios Šiaurės pusrutulyje, daugiausia jų vidutinio klimato zonoje. Lietuvoje nuo seno auga trys rūšys (grauželinė, vienapiestė ir miškinė gudobelės), dar kelios dešimtys rūšių introdukuotos.

Mūsų krašte augančių gudobelių arealas išsidėsto 5-8 šalčio zonose, taigi Lietuva yra šiaurinė jų paplitimo riba. Tačiau yra rūšių, galinčių augti ir atšiauresnės žiemos sąlygomis, pavyzdžiui, skiauterėtoji (C. crus-galli L.), švelnioji (C. mollis (Torr. et A. Gray)), stambiasėklė (C. macrosperma Ashe) gudobelės natūraliai auga ir 3-4 šalčio zonose. Skaityti toliau: Gudobelės

Mūsų krašto augalai – bonsai

Ne vieną šimtmetį skaičiuojančią bonsai kultūrą puoselėdami sodininkai ir meistrai jau spėjo atsirinkti labiausiai jai tinkančias medžių rūšis, tapusias klasikinėmis. Tačiau eksperimentatoriaus dvasia vis nerimsta, ieškoma naujų rūšių, formų, tikslo pasiekimo būdų. Mūsų krašte sutinkami augalai čia – neišnaudotas rezervas. Be to, puoselėjant bonsai kultūrą ir ją pristatant pasauliui, visada yra įdomiau pasigirti savo krašto augalais.

Panagrinėkime pliusus. Pirmiausia, tai prisitaikymas augti būtent mūsų klimato sąlygomis. Jei augalas čia nuo seno tarpsta, dauginasi niekieno neprižiūrimas ne tik vegetatyviškai, bet ir sėklomis – reiškia vargo jį auginant nebus labai daug. Skaityti toliau: Mūsų krašto augalai – bonsai