Antroji diena. Šeštadienis su žvaigždėmis
1 siužetas
[KGVID width=”640″ height=”360″]/wp-content/uploads/Video/2-1.flv[/KGVID]
Skaityti toliau: Video galerija. EBA konvencija 2014. Vroclavas
Nuotraukų galerija. Akina bonsų ekspozicija Valbžycho oranžerijoje (2)
Prieš keletą mėnesių, kovo pradžioje, teko lankytis Valbžyche (Lenkija) ir užsukti į šiame mieste esančią nuostabią oranžeriją pasigėrėti Akina bonsai klubo medžių ekspozicija.
O gegužės pradžioje pasisekė – vėl atsirado galimybė pasižvalgyti po jau kiek pasikeitusią ekspoziciją.
Tad kviečiu visus norinčius prisijungti bent virtualiam turui…
.
Skaityti toliau: Nuotraukų galerija. Akina bonsų ekspozicija Valbžycho oranžerijoje (2)
Gegutės gegužy. Du tūkstančiai keturioliktieji
Ar pavasaris turi sąžinę?
Šis klausimas man kyla kiekvieną pavasarį. Atrodytų, galėtum džiaugtis bundančia gamta, klausytis paukščių čiulbėjimo, grožėtis kasdien besikeičiančiais medžiais bonsų sode. Bet ne, darbai užgriūna taip, kad vos spėji suktis. Ir nesvarbu, ankstyvas ar vėlyvas pavasaris, jis visada per trumpas, niekada nespėji nuveikti visko, ką susiplanuoji. Vėlyvas pavasaris verčia labiau skubėti, ankstyvas – gąsdina šalnomis. Ir taip metai po metų. Tad ir pradedi galvoti, kiek gi tos sąžinės tas pavasaris turi, kad užuot leidęs pasidžiaugti savimi, užkrauna milijonus darbų… Skaityti toliau: Gegutės gegužy. Du tūkstančiai keturioliktieji
Vilniaus sakuros’2014
Ką po žeme slepia forsitijos (2) Pirmasis bonso žydėjimas
Daugiau nei prieš metus papasakojau apie vieną savo bonsų sodo numylėtinių – forsitiją, kuri čia atkeliavo iš senos, niekam nebereikalingos gyvatvorės. Atkeliavo vėlyvą 2010-ųjų rudenį, žiemą ištvėrė simboliškai prikasta darže, o ir toliau kelis metus buvo palikta vos ne likimo valiai – kad pati įsitvirtintų, prigytų ir pagaliau „suprastų”, ko iš jos tikimasi.
Tad tiek 2011-aisiais, tiek ir paskesniais 2012-aisiais metais šis buvęs krūmu augalas tiesiog buvo toliau genimas, atkasama kuo didesnė požeminio stiebo dalis, genimos šoninės šakelės, trumpinami stiebai, šalinamos šakninės atžalos.
Ir tik pernai metais forsitija pagaliau buvo pirmą kartą suvieluota, pradėtas formuoti vainikas. O vasarą, visiškai tam atrodytų netinkamu laikotarpiu – pasodinta į tradicinį indą. Skaityti toliau: Ką po žeme slepia forsitijos (2) Pirmasis bonso žydėjimas
Atsiliepimai. Harry Harrington knygos „Bonsai inspirations” pirmasis tomas
Trumpai pristatant pačią knygą, galima pasakyti, kad joje Harry Harrington dalinasi savo asmenine patirtimi, formuojant vieną ar kitą medelį. Informacija knygoje nuosekliai išdėstyta atvejų analizės „žingsnis po žingsnio“ principu, kiekvienos dalies pabaigoje pateikiamos žinios apie tą medelio rūšį. Toks informacijos pateikimas padeda mažiau patyrusiems ar visiškai „žaliems“ bonsai entuziastams susidaryti įspūdį apie tam tikrą medelio rūšį.
Pirmasis įspūdis, paėmus H. Harrington „Bonsai Inspiration“ pirmojo tomo pirmo ir antro leidimo knygas būtų tas, kad, padėjus jas vieną šalia kitos, pirmiausiai į akis krenta viršelyje atvaizduotas ligustro (lot. Ligustrum ovalifolium) bonsai medelis pasikeitęs – ant antrojo šios knygos leidimo viršelio jis kiek brandesnis.
Skaityti toliau: Atsiliepimai. Harry Harrington knygos „Bonsai inspirations” pirmasis tomas
Vilnius-Wałbrzych-Vilnius. Kelionės įspūdžiai
Visada įdomu pažvelgti plačiau ir pažiūrėti, ką gi gero „slepia” mūsų kaimynai. Internete nesunku rasti informaciją apie įvairiausius bonsai klubus, parduotuves ar net gi medelynus. Kažkodėl dar žiemos pradžioje akį patraukė viena interneto svetainė – http://
Turbūt pats dvylikos valandų važiavimas nėra toks įdomus, kad verta būtų smulkiai apie jį pasakoti. Per dvi viešnagės Valbžyche dienas labai daug ko nepamatysi, tad pasirinkti buvo keli objektai, mūsų manymu gražiausi ir įdomiausi. Tai – Kunigaikščio pilis ir oranžerija. Ir žinoma, oranžerijoje – bonsų ekspozicija.
Skaityti toliau: Vilnius-Wałbrzych-Vilnius. Kelionės įspūdžiai
Nacionalinė Lenkijos bonsai paroda „Książ 2014”, Wałbrzych
Yamadori paieškos’2014. Antras turas. Aukštaitija
Pavasaris atkeliauja pilnu tempu. Prisiminus praeito savaitgalio kelionę į Dzūkiją apsnigtais ir nevalytais keliais, nelabai galima buvo tikėtis, kad vos po keleto dienų visa gamta sukrus naujam pavasariniam pabudimui.
Obelys turbūt mažiau įdomios nei skroblai, nes norinčių jų paieškoti susirinko gerokai mažiau. O gal pavasariniai darbai neleido atitrūkti. Bet kas suplanuota, buvo ir įgyvendinta.
Taip pat, kaip ir 2011-aisiais, ne taip ir toli nuo sostinės keletą valandų smagiai praleidome laiką beieškodami išvirtusių, apgenėtų, kitaip tariant – „nuskriaustų” zyboldo obelų. Žygis pavyko, o ir ar galėjo būti kitaip. Nedidelis nesklandumas su išsikrovusiomis fotoaparato baterijomis įtakojo nebent mažesnį vaizdinės medžiagos kiekį ir jos kokybę, bet tik ne paieškos azartą.
Šį kartą didesnis dėmesys beieškant buvo kreipiamas į medelio nebari (sritis, kur kamienas ribojasi su šaknynu), gyvybingumą (atkreipiant dėmesį į jau esamų žaizdų gijimą).
Dėkui bendražygiams už kompaniją, toliau, jau forume, netrukus pažiūrėsim, kaip sekasi šiais metais rastiems medeliams ir tiems, kuriuos aptikome prieš tris metus.
Kiek žinau, šį savaitgalį ne vien mes klaidžiojom po miškus yamadori paieškose. Tikrai įdomu būtų sužinoti, kaip sekėsi kitiems. Tad lauktumėm nuotraukų ir įspūdžių elektroniniu paštu [email protected]. Dėkui iš anksto ir iki greito…
Jogaila Mackevičius