Atvejis. Fikusai (1) Gera formavimo medžiaga

Jau ne kartą šioje svetainėje buvo paminėti Ficus genties augalai kaip nereiklūs, greitai augantys ir tinkantys bonsų kultūrai. Tai – labai gera medžiaga pradedantiems ar norintiems pagilinti savo formavimo įgūdžius, ypač žiemos laikotarpiu, kai lauke žiemojantys augalai jau saugiai ilsisi po sniegu.

Galima nusipirkti jau suformuotą iš fikuso bonsą, o galima pabandyti pasitreniruoti patiems ir jį suformuoti. Beje, kartais neblogi rezultatai gaunami ir „suvargusių” aukštaūgių fikusų, kurie kambariuose auginami kaip lapiniai augalai. Vieną tokį atvejį dabar ir panagrinėsime. Kaip visada – ne viskas iš karto. Pradžioje sutvarkoma požeminė augalo dalis, po to imamasi antžeminės. Skaityti toliau: Atvejis. Fikusai (1) Gera formavimo medžiaga

Metų pabaigos anonsas – problemos, sprendimai, naujienos ir lūkesčiai

Pirmiausia, tai skubu pranešti, kad nuo šiol svetainė pasiekiama ir trumpesniu adresu – http://www.bonsaivilnius.lt, nors veikia ir veiks senasis puslapiai.lt adresas.

Taip pat, nors pastabesni skaitytojai tai turbūt pastebėjo, šiek tiek pasikeitė svetainės išvaizda – pritaikytas naujas, daugiau galimybių turintis šablonas, kurio dėka, manau, pavyks pradėti svetainėje esančios informacijos sisteminimą, suteikiant jai patogesnę skaitytojui formą. Tačiau kol kas pagrindinis puslapio dalių išdėstymas lieka toks pats.

Svetainės šablono keitimas šiek tiek sutrikdė elektroninės prenumeratos programos darbą, todėl atsiprašau visų prenumeratorių, pakartotinai gavusių jau skaitytus straipsnius. Skaityti toliau: Metų pabaigos anonsas – problemos, sprendimai, naujienos ir lūkesčiai

Mirtos mame bonsas (2)

Kad kartą pasakyti žodžiai netaptų tuščiais pažadais, skubu pratęsti lapkričio penktą dieną pradėtą istoriją apie mini bonso formavimą iš mirtos. Praėjo ne dvi, o daugiau nei trys savaitės, augalas kasdien purškiamas, augantis ant pietinės ekspozicijos palangės spėjo prigyti. Kaip ir spėjau, dalis šakų vis gi nudžiuvo. Ir iš dvikamienio medelis tapo vienakamieniu. Skaityti toliau: Mirtos mame bonsas (2)

Medėjantysis storlapis – dar vienas „kambarinis” atvejis

Turbūt niekam nereikia pristatinėti medėjančiojo storlapio (Crassula ovata), tai dažnai auginamo pas mus kambariuose. Jei oras šiltas ir sausas, substrate maisto medžiagų pakanka, o laistymas ne gausus bet sistemingas, šie augalai per keletą metų netrunka užaugti iki įspūdingų dydžių. Sustorėjęs kamienas ima panašėti į suaugusio medžio, o karpomų šakų lapai susmulkėja – pats augalas ima atrodyti senas.

Dažniausiai šie augalai nėra statomi į matomiausiais kambario vietas, o papuošia kokį kampą, kur ramiai ir netrukdomai auga metų metus. Auginami jie ir biuruose, nes gali pakęsti užmaršius laistytojus, neblogai auga ir netręšiami, retai persodinami.

Jeigu po keleto auginimo metų jūs staiga suprasite, kad augalas „peraugo” ir yra jums per didelis, pasidarykite iš jo „kambarinį” bonsą. Tai ne sunku. Skaityti toliau: Medėjantysis storlapis – dar vienas „kambarinis” atvejis

Atvejis. Alyvmedis ir granatmedis

Šį kartą vienu šūviu – du zuikius. Ir apie alyvmedį, ir apie granatmedį…

Prieš keletą metų įsigijau kelių metų amžiaus alyvmedžio sėjinuką. Europinis alyvmedis (Olea europaea), alyvmedinių šeimos (Oleaceae) daugiametis sumedėjęs visžalis augalas, natūraliai augantis Viduržemio jūros pakrantėse, bet auginamas gerokai plačiau.

Turbūt nereikia minėti šio augalo ekonominės svarbos – iš jo sėklų spaudžiamas plačiai naudojamas alyvuogių aliejus, o patys vaisiai valgomi.

Dėl savo dekoratyvinių savybių, ilgaamžiškumo, ekonominės naudos, nereiklumo šis augalas plačiai auginamas šiltuose kraštuose.

Kadangi alyvmedis lengvai pasiduoda karpymui ir formavimui, nesunkiai prigyja persodinamas net gi senyvo amžiaus, tinka ir dekoratyviniuose želdiniuose, gali būti naudojamas bonsų kultūroje. Skaityti toliau: Atvejis. Alyvmedis ir granatmedis

Geras klausimas „nuo ko pradėti?”, arba ką siūlo prekybininkai

Neretas peržiūrėjęs vieną kitą puslapį su bonsų nuotraukomis internete, šia kultūra susidomi, panora ir šalia savęs turėti kažką panašaus.  Didžioji dauguma iškart suvokia, kad tai jiems „per sunku” ir toliau domisi kitų sukurtais gyvaisiais darbais – bonsais. Kitiems gi to nepakanka, jie palaipsniui ima kurti planus apie pirmąjį savo medį. Vieniems šis apsisprendimo laikotarpis trunka akimirką, kitiems gali tęstis keletą metų. Natūralus klausimas –  „nuo ko pradėti?”. Nuomonių nėra taip jau daug. Pradėti galima nuo sėjinuko, nuo medelyne įsigyto sodinuko, yamadori (gamtoje iškasto natūraliai augusio medžio), prekybos centre ar iš patyrusio augintojo  galima nusipirkti jau suformuotą bonsą. Foruminės diskusijos  „nuo ko pradėti?” net Lietuvoje trunka keletą metų, ir turbūt  labiausiai paplitusi nuomonė orientuota į gamtoje natūraliai dažniausiai vykstantį procesą – „pradėti reikia nuo sėklos”. Kai kas netruko pasigirti ir parodyti kitiems ką iš tos sėklos užsiaugino. Bet praėjus kuriam laikui, kaip taisyklė, daugiau nieks ir nesužino, į ką išaugo tie pasėti medeliai. Galbūt dėl vienų ar kitų priežasčių jie nunyko arba jų augintojui pritrūko kantrybės metų metus puoselėti taip pamažu augantį savo kūrinį. Skaityti toliau: Geras klausimas „nuo ko pradėti?”, arba ką siūlo prekybininkai

Stimbriai – greitas rezultatas hokidachi stiliumi

Stimbriai, aralijos (Polyscias) paplitę Afrikoje, Ramiojo vandenyno salose. Natūraliai užauga iki 10 m. aukščio medžiai.

Gerai auga kambariuose kaip lapinis augalas, formuojantis storą stiebą (kaudeksą). Nors nelinkęs pasiduoti įprastiniam formavimui vielomis, nuolatos sistemingai karpomas tinka bonsams.

Dažniausiai kambariuose auginamos dviejų rūšių veislės Polyscias scutellaria ‘Fabien’, P. balfouriana ‘Fabien’.  Skaityti toliau: Stimbriai – greitas rezultatas hokidachi stiliumi

Fikusai (3) Augalo savijautą nusako lapai

Kiekvieno augalo lapai yra greičiausiai negalavimą parodantis organas. Nesvarbu, kuri augalo dalis nesveikuoja – šaknys, stiebas ar patys lapai.

Kaip ir gyvūnų pasaulyje, susirgus tam tikromis ligomis, pasireiškia vienodi požymiai (pavyzdžiui, kai kurios kvėpavimo takų ligos sukelia čiaudulį, o čiaudim visi – ir žmonės, ir katės, ir jūrų kiaulytės). Taip ir augalų augimo sutrikimai ar kenkėjai sukelia vienodus simptomus daugeliui augalų. Žinoma, kiekviena rūšis turi savo specifiką, bet daugelis dėsningumų yra visoms vienodi.

Gaila, kad sudaryt tokių negalavimų sąrašą gana keblu dėl vaizdinės medžiagos trūkumo. Nieko nepadarysi, dauguma mano augalų yra sveikut sveikutėliai. Todėl ir vėl norėčiau naudodamasis proga svetainės lankytojų paprašyti: jei jūsų augalo išvaizdoje atsirado kažkokių pakitimų ir pavyko juos gana aiškiai nufotografuoti, prašau nepasididžiuoti ir drąsiai siųsti juos elektroniniu. Gal jūsų atsiųstoje nuotraukoje bus užfiksuotas koks labai retas fiziologinis susirgimas ar kenkėjas, o informacijos sklaida padės ir kitiems skaitytojams. Skaityti toliau: Fikusai (3) Augalo savijautą nusako lapai

Atvejis. Mirtos mame bonsas

Mirtos (Myrtus) – maža augalų gentis, kurioje tėra dvi rūšys Myrtus communis L. ir Myrtus nivellei Batt. & Trab.

Abi rūšys natūraliai paplitusios Europos pietryčiusoe ir šiaurės Afrikoje. Visžalės, auga krūmo ar medelio formos, gerose augimvietėse gali pasiekti 5 m aukštį. Paprastoji mirta (M. communis) dažnai auginama dekoratyviniuose želdiniuose, plačiai naudojami jos eteriniai aliejai.

Tai – lengvai formuojamas  augalas, pasižymintis geromis regeneracinėmis savybėmis, nesunkiai atsigaunantis po karpymo, todėl puikiai tinkantis bonsų kultūrai. Deja, mūsų krašte išauginti, suformuoti ir tinkamai išlaikyti didelius mirtos bonsus yra sunku. Tačiau kaip „palangės bonsas” mirta galėtų būti auginama ir plačiau. Skaityti toliau: Atvejis. Mirtos mame bonsas