Substratas – vienas pagrindinių faktorių, kurio dėka mūsų augalai arba klesti, arba skursta. Todėl natūralu, kad jo pasirinkimas yra svarbus. Juk pasodinę ar persodinę medį mes ji mažiausiai metams paliekame tame pačiame substrate, ir persodinam skubos tvarka tik akivaizdžiai medžiui sunegalavus. Taigi, mažiausiai metus laiko augalas turės ne tik įsitvirtinti, bet ir naudotis visomis substrate esančiomis maisto medžiagomis, adaptuotis prie dujų apykaitos (kai kas tai dažnai pamiršta, bet augalų šaknys irgi kvėpuoja, kaip ir visi kiti organai), prie drėgmės režimo.
Per tūkstantmečius trunkančią žemdirbystės istoriją augalų augintojai sugalvojo tūkstančius įvairiausių būdų, kaip pagerinti substratų savybes tiek laisvai lauke augantiems augalams, tiek auginamiems vazonuose. Šis straipsnis tikrai nebus dar viena „receptų knygelė”, kurioje išvardintos rūšys ir pateikiami joms tinkamiausi substratai. Visų pirma todėl, kad labai daug sumedėjusių augalų rūšių naudojama bonsams ir nesunkiai galima daugelį šių rūšių palikti nepastebėtomis. Antra, neauginus daugelio rūšių augalų, rekomendacijų joms pateikimas tėra tik perrašymas „iš vienos receptų knygelės į kitą”. Kam gi to reikia. Juk daug svarbiau kiekvienam bonsų augintojui išsiugdyti ne tik praktinius augalų formavimo įgūdžius, bet ir įvaldyti biologinę logiką, kurios dėka nesunkiai literatūroje randamas žinias galima pritaikyti savo konkrečiam atvejui. Skaityti toliau: Pasvarstymai. Kokį substratą pasirinkti?
ARTotekos bonsų dirbtuvėse skelbiama pertrauka – užsiėmimų lapkričio mėnesį nebus. Atėjo grupės „kursinių darbų” rengimo metas.
Dažniausiai vazoninius augalus (tame tarpe ir bonsus) persodiname pavasarį, aktyvaus augimo pradžioje. Tuo metu geriausiai auga ir naujos šakos, ir naujos šaknys, ir pats augalas prigyja nesunkiai. Kitas geras laikas lauke laikomų augalų persodinimui yra ruduo, prieš ramybės laikotarpį. Tada po jo nubudęs medis jau yra šiek tiek pripratęs prie naujų sąlygų ir iškart intensyviai auginasi naujas šaknis, nesunkiai pradeda naują vegetacijos sezoną. Tačiau rudeninis persodinimas bonsams taikomas žymiai rečiau.
Diskutuojant forumuose apie kambarinius bonsus (o susidaro toks įspūdis, kad daugiausia bonsų entuziastų Lietuvoje būtent orientuojasi į kambariuose galinčius augti medelius) pirmoje vietoje vis gi išlieka klausimas „apie gelstančius fikusų lapus”.
Jau kuris laikas bendraujant su besidominčiais bonsais iškyla klausimų apie „
Artėjant žiemai neretam bonsų augintojui kyla klausimų, kaip paruošti geriau medelius žiemai. Pažengę, turintys jau susiformavusius medžius, pasodintus šalčiui atspariuose konteineriuose, atitinkamame substrate, ne vieną žiemą „kovoję” su šalčiu, teturi pasirūpinti užuovėja ir galimu sniego pertekliumi. Tačiau pradedantiesiems, auginantiems pradedamus formuoti ruošinius artėjanti žiema kelia daug nerimo.
Sumedėjusių augalų skiepijimas naudojamas ne tik derančių ar lauko dekoratyvinių augalų kai kurių savybių (augumo, atsparumo šalčiams, derlumo) pagerinimui. Tai yra ir viena iš bonsų estetinio ar korekcinio formavimo technikų.
Viduržiemio šalčiai.