Pušies (Pinus) gentyje, priskiriamoje pušinių šeimai (Pinaceae), priskaičiuojma apie 100 rūšių, daugiausia paplitusių Šiaurės pusrutulio vidutinio ir šalto klimato juostoje. Šilto klimato juostoje pušys dažniausiai auga kalnuose. Tai yra vienanamiai, visžaliai, sakingi, taisyklingo menturinio šakojimosi aukšti ir vidutiniškai aukšti medžiai, rečiau krūmai. Laja kūgiška, skėtiška arba netaisyklinga. Spygliai dažniausiai ilgi (2-30 cm) Jie gyvena 3 – 5 metus, todėl kaip ir daugelio spygliuočių šių medžių pritaikymas bonsų kultūroje sudėtingesnis nei lapuočių. Sunkiau sumažinti spyglius, kad estetiškai atrodytų. Mūsų krašte pušys žydi gegužės mėnesį. Po apvaisinimo pradeda sparčiai augti kankorėžiai, kuriuose bręsta sėklos. Sėklų brendimas ilgas.
Pušys mažai reiklios dirvožemio drėgnumui, bei derlingumui, pasižymi atsparumu sausrai. Dauguma rūšių šviesamėgės. Nemažai seniausių dabar augančių pasaulyje medžių priklauso Pinus genčiai. Pavyzdžiui, Bristlekono pušys (Pinus aristata) aptinkamos kalnuotose Kalifornijos, Arizonos vietovėse, ir manoma, kad jų amžius gali siekti net apie 5000 metų. Lietuvoje paprastoji pušis (Pinus sylvestris) auga savaime, ir apie 20 rūšių (P. nigra, P. parviflora ir kt.) introdukuota. Aukščiausia Lietuvos pušis auga Labanoro girioje, jos aukštis siekia 44 metrus.

Skaityti toliau: Pušis