Maždaug prieš 20 metų kieme buvo pasodinta pušis. Per šį laikotarpį išaugo didžiulis medis. Taip ji galėjo augti ir toliau, bet greitai jos viršūnė būtų priaugusi elektros laidus, o to negalima leisti jokiam medžiui. Tokiu atveju liko dvi išeitys: 1) Nupjauti medžio viršūnę ir toliau vėl jam leisti augti netrukdomam. 2) Pradėti viso medžio formavimą. Taigi, buvo pasirinktas antrasis variantas.
Pušies (Pinus) gentyje, priskiriamoje pušinių šeimai (Pinaceae), priskaičiuojma apie 100 rūšių, daugiausia paplitusių Šiaurės pusrutulio vidutinio ir šalto klimato juostoje. Šilto klimato juostoje pušys dažniausiai auga kalnuose. Tai yra vienanamiai, visžaliai, sakingi, taisyklingo menturinio šakojimosi aukšti ir vidutiniškai aukšti medžiai, rečiau krūmai. Laja kūgiška, skėtiška arba netaisyklinga. Spygliai dažniausiai ilgi (2-30 cm) Jie gyvena 3 – 5 metus, todėl kaip ir daugelio spygliuočių šių medžių pritaikymas bonsų kultūroje sudėtingesnis nei lapuočių. Sunkiau sumažinti spyglius, kad estetiškai atrodytų. Mūsų krašte pušys žydi gegužės mėnesį. Po apvaisinimo pradeda sparčiai augti kankorėžiai, kuriuose bręsta sėklos. Sėklų brendimas ilgas.
Pušys mažai reiklios dirvožemio drėgnumui, bei derlingumui, pasižymi atsparumu sausrai. Dauguma rūšių šviesamėgės. Nemažai seniausių dabar augančių pasaulyje medžių priklauso Pinus genčiai. Pavyzdžiui, Bristlekono pušys (Pinus aristata) aptinkamos kalnuotose Kalifornijos, Arizonos vietovėse, ir manoma, kad jų amžius gali siekti net apie 5000 metų. Lietuvoje paprastoji pušis (Pinus sylvestris) auga savaime, ir apie 20 rūšių (P. nigra, P. parviflora ir kt.) introdukuota. Aukščiausia Lietuvos pušis auga Labanoro girioje, jos aukštis siekia 44 metrus.
Per paskutiniąsias kelias savaites netruko prabėgti abu yamadori paieškų turai. Šiemet, remiantis BonsaiVilnius.lt apklausos duomenimis ir skaitytojų pageidavimais, buvo organizuotos net dvi paieškos. Žinoma, Lietuvoje yamadori paieškoms salygos nėra pačios tinkamiausios. Neturime kalnų, todėl įmantresnių formų medžių tenka ieškotis paprastesnėse vietose – kirtimuose, pakelėse. O ir pačių medelių kokybė ir tinkamumas bonsų kultūrai yra gerokai prastesni. Bet norint, vis gi galima ir mūsų krašte pabandyti rasti jau gamtos kurį laiką auginamą pradinę medžiagą bonsų formavimui. Skaityti toliau: Pavasariui įpusėjus
Visus besidominčius yamadori paieškomis kviečiame balandžio 21 dieną (pradžia 10.00 val.) į yamadori paieškas Vilniaus apylinkėse.
Ketinančius dalyvauti, prašome užpildyti dalyvio anketą.
Jei anketa dėl nesvarbu kokių priežasčių bus neaktyvi, galite užsiregistruoti elektroniniu paštu [email protected] (šiuo adresu galite kreiptis ir jei turite klausimų), atsiųsdami savo vardą, pavardę, mobilaus telefono numerį ir elektroninio pašto adresą.
Vietų skaičius ribotas. Susitikimo smulkmenas suderinsime su kiekvienu užsiregistravusiu atskirai.
Jogaila Mackevičius
Nors atrodytų spygliuočių bonsai yra labiausiai paplitę pasaulyje, parodos „Žali horizontai’2011” ekspozicijoje jų buvo ne ką daugiau už sukulentus. Du parodos dalyviai – Kęstutis Gailius ir Rolandas Valančius iš Vilniaus – pristatė tris savo formuojamus medelius.
Žvilgtelkim į juos iš arčiau: Skaityti toliau: „Žalių horizontų’2011” bonsų giraitė. Spygliuočiai
Nors pasitinkant pavasarį bonsų žiemojimas iki kitų metų rudens tampa lyg ir nebeaktualus, tačiau kad nepamiršti ir pristatyti visus įmanomus žiemojimo atvejus, panagrinėkime, kaip galima išlaikyti medelius per žiemą įstiklintam balkone. Taigi – pušis ir guoba. Skaityti toliau: Atvejis. Žiemojimas balkone