Bonsai – gamtos ir žmogaus bendros kūrybos rezultatas

Gamta milijonus metų evoliucijos eigoje kūrė įvairiausias gyvybės formas – mikroorganizmus, grybus, augalus, gyvūnus. Iš šios atrodo begalinės įvairovės kai kuriuos organizmus žmogus išmoko pajungti savo reikmėms. Vienus panaudoti būsto statybai, kitus maistui, apsaugai, gydymui. Bet ne vien duona esame sotūs. Jau nuo senų senovės mūsų protėviai augindavo augalus ne tik praktiškiems savo poreikiams, bet ir aplinkos puošimui. Gamta tikrai nepagailėjo daugybės nuostabiausių savo kūrinių. Vieni išsiskyrė savo lapais, kiti – žiedais ar vaisiais.

Tačiau to žmogui buvo ne gana. Kai kurie gamtos kūriniai atrodė estetiškai kiek netobuli, per blankūs ar neišbaigti. Ilgai nesvarstę ėmėmės juos keisti ir tobulinti. Atsirado didesni ir spalvingesni žiedai, margesni lapai, ryškesni ir įmantresnių formų vaisiai.

Žmogaus fantazijai nebuvo ribų. Ir taip bebandydamas vieną dieną jis … sumažino medžius. Prieš tai ir vėl, žinoma, Gamta gerai atliko „namų darbus”, sukurdama didžiulę sumedėjusių augalų įvairovę. Mums beliko tik atsirinkti tinkamiausius, įvertinti jų formavimo galimybes ir perprasti priežiūros poreikius.

Ramybe alsuojantys bonsai Ryto rasos sode, Alytuje

Skaityti toliau: Bonsai – gamtos ir žmogaus bendros kūrybos rezultatas

Bonsų persodinimas (3)

Daugiau nei metus nepersodintas bankan stiliaus kininio ligustro bonsas

Prieš pusantros savaitės vykusiame seminare Vilniaus pedagoginiame universitete galima buvo tiek teoriškai, tiek praktiškai susipažinti su bonsų persodinimu. Kad viskas, kas išgirsta ir pamatyta neužsimirštu išnagrinėjime dar kartą vieną pavyzdį.

Fotografavę seminaro dalyviai maloniai sutiko pasidalinti nuotraukomis, ačiū Jums labai. Tačiau iš atsiųstų nuotraukų man nepavyko sukurti nuoseklaus persodinimo vaizdo, nes kiekvienas fotografavo tai, kas jam aktualiausia. Todėl norintieji gali dar kartą prisiminti seminarą užsukę į nuotraukų galeriją, o dabar mes žingsnis po žingsnio persodinsime dar vieną medį.

Taigi, kininis ligustras (Ligustrum sinense L.) – dažnai Lietuvoje sutinkamas kaip „kambarinis” bonsas. Greitai auganti, dekoratyvi, turinti stiprią šaknų sistemą rūšis. Dėl gerų regeneracinių savybių kininio ligustro (kaip ir kitų ligustrų) formavimas nėra sunkus, padarytos klaidos lengvai ištaisomos. Skaityti toliau: Bonsų persodinimas (3)

Bonsų persodinimas (2) Konteineriai ir substratai

Konteineriai

Turbūt dar gerokai iki persodinimo kiekvieną ima kamuoti mintis, į kokį konteinerį (taip siūloma vadinti bonsų vazonus ar indus) persodinti mūsų augintinį. Ar pasirinkti naują, ar persodinti į tą patį? Tas pats konteineris iš esmės nėra blogai. Žinoma, jei medis nesirgo kokių nors patogenų sukeltomis ligomis. Juk bonsas – riboto, tarsi sustabdyto augimo augalas. Išėmus medį iš konteinerio ir sumažinus šaknis, galima jį nesunkiai sutalpinti atgal. Žinoma, konteinerį reiktų išvalyti nuo seno substrato likučių ir gerai nuplauti.

Tačiau galima pasirinkti ir naują. Pamatysite, kaip keičiasi paties medžio įvaizdis, priklausomai nuo indo, kuriame jis auga.

Tad kokie gi būna konteineriai. Skirstymas čia gali būti labai įvairus, priklausomai nuo to, kokią konteinerio charakteristiką nagrinėsime. Ar mums svarbus konteinerio atsparumas šalčiui, ar jo forma ir dydis, ar estetinė išvaizda (glazūros, papuošimai)? Viską reiktų įvertinti iki sodinimo.

Skaityti toliau: Bonsų persodinimas (2) Konteineriai ir substratai

Bonsų persodinimas (1)

Persodinimas – svarbus ir kritinis veiksmas kiekvieno augalo gyvenime. Todėl svarbu suvokti kodėl turime persodinti augalus, kas vyksta augale persodinimo metu ir po jo, kaip toliau sąveikauja augalas su aplinka.

Nagrinėdami persodinimą, nuolatos susidursime su keletu labai dažnai vartojamų sąvokų. Pirmiausia, sąvokų pora „bonsas” ir „ruošinys”.

Jei susipažintumėm su dauguma literatūroje naudojamų apibrėžimų, bonsas juose minimas kaip medis augantis mažame konteineryje. Kartais konteinerio forma sukonkretinama iki „plokščiame konteineryje”, kas ne visai teisinga ir įveda painiavos. Vien peržvelgę nuotraukas internete, greitai pastebėsime, kad bonsai medeliai auginami įvairios formos konteineriuose. Žinoma, plokščių yra daugiausia, bet yra, pavyzdžiui, ir siaurų aukštų, kuriuose auginami kaskadinio stiliaus bonsai.

Skaityti toliau: Bonsų persodinimas (1)

Paskaita “Erikinių augalų kolekcija VU Botanikos sode. Rododendrynas”

Vilniaus universiteto Botanikos sodo erikinių šeimos augalų kolekciją sudaro 600 taksonų. Pati didžiausia gentis – rododendrai. Jų kolekcijoje yra 134 rūšis ir 199 veisles. Rododendrynas pradėtas užsodinti 2002 metais, prieš tai nuo 1998 metų vyko paruošiamieji darbai. Kartu su Japonišku sodu rododendrynas užima apie 2 ha.

Apie Botanikos sodo erikinius augalus paskaitą skaitys rododendryno specialistė Vitalija Pribušauskaitė. Skaityti toliau: Paskaita “Erikinių augalų kolekcija VU Botanikos sode. Rododendrynas”

Seminarui „Bonsų persodinimas” pasibaigus

Praėjusį šeštadienį, 2011 m. kovo 26 d., Vilniaus pedagoginio universiteto Gamtos mokslų fakultete vyko praktininis seminaras „Bonsų persodinimas”. Į seminarą susirinko 23 dalyviai. Registracijos lape dalyvių buvo paprašyta užpildyti keletą informacinių skilčių, pagal kurias galima būtų spręsti kam tokie seminarai įdomiausi.

Smagu, kad nemaža dalyvavusiųjų dalis yra svetainės BonsaiVilnius.lt skaitytojai, apie seminarą sužinoję būtent šioje svetainėje.

Domėjimosi bonsais laikotarpis seminaro dalyvių tarpe svyravo nuo savaitės iki 16 metų, auginamų medelių skaičius nuo 0 (nė vieno) iki 25. Todėl labai norėčiau dar kartą atkreipti tiek pradedančiųjų, tiek ilgiau besidominčių bonsų kultūra dėmesį į gėlininkų-mėgėjų organizuojamas parodas Kaune ir Vilniuje. Netruks prasidėti pavasarinė Kauno paroda „Žali horizontai„. Gerai, bet ne per daug kritiškai, apžiūrėkite savo augintinius. Gal norėtumėte kurį nors jų parodyti ir kitiems? Jei apsispręstumėte, labai lauktumėm jūsų elektroninio laiško ar skambučio. Apie šias parodas galite pasiskaityti ir BonsaiVilnius svetainėje (straipsnių kategorija „Renginiai”). Skaityti toliau: Seminarui „Bonsų persodinimas” pasibaigus

Praktinis seminaras „Bonsų persodinimas”. Organizacinės smulkmenos

Vilniaus pedagoginio universiteto Gamtos mokslų fakultetas ir BonsaiVilnius.lt visus besidominčius bonsų kultūra kovo 26 d. (14.00 val.) kviečia į praktinį seminarą „Bonsų persodinimas”.

Pagrindinė organizacinė informacija – pirmąjame seminaro skelbime. Kvietimą taip pat galite rasti Vilniaus pedagoginio universiteto tinklapyje bei Grynas.lt.

Šiek tiek paaiškinimų bei patikslinimų: Skaityti toliau: Praktinis seminaras „Bonsų persodinimas”. Organizacinės smulkmenos

Medžiai (4)

Augalinė ląstelė. Kodėl verta ją pažinti?

Vis ryžtingiau ir ryžtingiau ateinant pavasariui, kai norisi sėti, sodinti, genėti, formuoti, atrodo, kam bereikia gilintis į iš pirmo žvilgsnio teorinius dalykus, tokius kaip ląstelinė augalo sandara, ląstelės struktūra ar joje vykstantys gyvybiniai procesai. Ar ne pakaktų tiesiog žinoti pagrindines augalo augimo ir vystymosi charakteristikas bei jo priežiūros ypatumus? Galbūt…

Tačiau visų situacijų išnagrinėti ir pateikti kur nors „protingoje” knygoje ar interneto svetainėje tikrai nepavyks – jų yra labai daug ir įvairių. O apie daugelį dalykų išvis galima spręsti tik netiesiogiai, pasitelkiant dedukcinius ar indukcinius mąstymo metodus, t.y. žinant keletą faktų, o jau iš jų bandant sukurti daugiau mažiau įtikinamą hipotezę ir jos pagrindu imtis priemonių (žr. Terminai ir sąvokos).

Bonsų kultūra yra susijusi su daugeliu dalykų. Tai ne tik estetinė medžio pajauta, bet ir jo sandaros, augimo ir vystymosi ypatumų išmanymas, formavimo ir priežiūros technikų įvaldymas. Kuo giliau sieks mūsų žinios apie mūsų augintinius, tuo išradingiau galėsime jas pritaikyti praktiškai, tuo lengviau pasieksime norimo rezultato. Skaityti toliau: Medžiai (4)

Metų laikai. Atsargiai – pavasarinė sausra!

Pavasarinės saulės poveikyje imantys rusti buksmedžio lapai

Gerokai daugiau nei prieš pusmetį straipsnyje „Metų laikai. Vasara. Sausmetis, karščio bangos” aptarėme kas vyksta augale karščio poveikyje kai sutrinka normali šaknų funkcija, kaip su tuo kovoti, ką daryti. Fiziologinė sausra – tai daugiau augalo vidinė būsena prasidedanti tada, kai aplinkoje drėgmės pakanka, bet pats augalas jos negali tinkamai įsisavinti.

Panaši situacija pasitaiko ne tik per vidurvasario karščius, bet ir per pavasarinį atlydį. Apie tai irgi buvo nemažai užsiminta kalbant apie visžalius augalus, jų žiemojimą Lietuvos klimato sąlygomis.

Augalas gali būti visiškai atsparus žiemos šalčiui ir kuo puikiausiai peržiemoti, iškęsti nemažus žiemos speigus jei temperatūra būna stabiliai žema. Tada jis pereina į ramybės būseną, sustoja metabolitiniai procesai, o vandens išgarinimas tampa faktiškai nepastebimas. Tačiau šalčius keičiant atlydžiui, pakilusi temperatūra ypač saulėtomis dienomis „pažadina” augalo gyvybinius procesus, tuo pačiu suintensyvėja ir vandens išgarinimas pro lapų žioteles. Augalas iš rudens vandeniu yra kiek apsirūpinęs, bet šių atsargų tikrai neužtenka užsitęsusiai nestabiliai žiemai. Vanduo garinamas pro lapus, o šaknys yra įšalusios ir nesugeba įsiurbti dirvožemio vandens, reikalingo vidiniam augalo balansui atstatyti. Prasideda vidinė augalo dehidratacija ir išsekimas, ilgainiui galintis pasibaigti viso augalo ar didelės jo dalies žuvimu. Šios fiziologinės sausros mechanizmas yra toks pats kaip ir nuo karščio ar ligų sutrikus augalo šaknų funkcijai. Skaityti toliau: Metų laikai. Atsargiai – pavasarinė sausra!