Turbūt dažnas mūsų, auginančių vienokius ar kitokius augalus, susiduria su įvairiomis problemomis. Klastingos ligos, per mažas maistingųjų medžiagų kiekis substrate, netinkamas laistymas – tai tik keli itin svarbūs aspektai, trukdantys puoselėti savo numylėtinius. Tačiau, tai lengvai ir be didelių pastangų pažabojama. Rudeniop trumpėjant dienai ir mažėjant natūralaus apšvietimo mūsų šiltųjų platumų augintiniai ima augti nebe taip intensyviai kaip vasarą, dalis jų atnešami iš lauko ir statomi prie langų. Čia šviesos maža, dar ir po dažna palange klastingas radiatorius, sausinantis orą, slypi. Pradedame galvoti, kaip optimizuoti auginimo sąlygas, užtikrinant ne tik pastovų mikroklimatą, bet ir tinkamą apšvietimą.
Šviesa – vienas svarbiausių faktorių lemiančių normalų augalų vystymąsi. Pakankamas jos kiekis užtikrina pastovią maisto medžiagų sintezę bei morfogenezę. Šviesa – tai elektromagnetinių bangų signalai, kurių atitinkami ilgiai matomi akiai bei svarbūs augalams. Patys reikšmingiausi šviesos spinduliai fotosintezės veiklai yra raudoni ir mėlyni. Jų bangų ilgiai variuoja, atitinkamai raudonos λ=620-700 nm, o mėlynos λ=400-470 nm. Taigi, fotosintetiškai aktyvi radiacija (FAR) yra šviesos spektro dalis nuo λ=400 nm iki λ=700 nm. Taip pat augalams itin svarbu netik FAR, bet ir šviesos dalelių (fotonų) srauto tankis. Paprastai tariant – šviesos intensyvumas. Esant jo trūkumui augalų ūgliai pradeda tarsi „ieškoti“ šviesos ir ima augti etioliuoti – ištįsę, gelsvi taip eikvodami sukauptas maisto medžiagas. Tačiau, esant per dideliam fotonų srauto tankiui augalų lapai gali tarsi nudegti, nes nebepajėgia realizuoti gaunamos šviesos, o lapų audiniuose esantys baltymai praranda erdvinę struktūrą (denatūruoja).
Dar vienas svarbus aspektas fotoperiodizmas. Tai augalų vystymosi priklausomybė nuo dienos ir nakties ilgumo santykio. Augalai skirstomi pagal tai į trumpadienius, neutralius ir ilgadienius. Trumpadieniams paskaičiuota, jog dienos ilgumas turėtų būti nuo 11 iki 13 valandų, o ilgadieniams – 15-17 valandų. Pavyzdžiui, japoniniai klevai pradeda sprogti vos tik pailgėjus dienai, nors ir temperatūra yra gana žema. Tropiniams (kambariniams) augalams dienos ilgumas itin svarbus, nes jų natūraliose augimvietese nakties ir dienos ilgumo santykis beveik lygus vienetui, o mūsų kraštuose jis priklausomai nuo metų laiko labai stipriai variuoja, todėl žiemos metu šie augalai auga prasčiau.
Ieškodamas įvairių būdų, kaip galima būtų sudaryti augalo vegetacijai optimalesnes sąlygas, nei ant palangės sumąsčiau pasigaminti auginimo dėžę. Geras dalykas tas, kad čia galima gana lengvai suteikti tinkamą kiekį šviesos ir palaikyti pakankamą drėgmę. Skaityti toliau »
