Sau 022014
 

Turbūt dažnas mūsų, auginančių vienokius ar kitokius augalus, susiduria su įvairiomis problemomis. Klastingos ligos, per mažas maistingųjų medžiagų kiekis substrate, netinkamas laistymas – tai tik keli itin svarbūs aspektai, trukdantys puoselėti savo numylėtinius. Tačiau, tai lengvai ir be didelių pastangų pažabojama. Rudeniop trumpėjant dienai ir mažėjant natūralaus apšvietimo mūsų šiltųjų platumų augintiniai ima augti nebe taip intensyviai kaip vasarą, dalis jų atnešami iš lauko ir statomi prie langų. Čia šviesos maža, dar ir po dažna palange klastingas radiatorius, sausinantis orą, slypi. Pradedame galvoti, kaip optimizuoti auginimo sąlygas, užtikrinant ne tik pastovų mikroklimatą, bet ir tinkamą apšvietimą.

Šviesa – vienas svarbiausių faktorių lemiančių normalų augalų vystymąsi. Pakankamas jos kiekis užtikrina pastovią maisto medžiagų sintezę bei morfogenezę. Šviesa – tai elektromagnetinių bangų signalai, kurių atitinkami ilgiai matomi akiai bei svarbūs augalams. Patys reikšmingiausi šviesos spinduliai fotosintezės veiklai yra raudoni ir mėlyni. Jų bangų ilgiai variuoja, atitinkamai raudonos λ=620-700 nm, o mėlynos λ=400-470 nm. Taigi, fotosintetiškai aktyvi radiacija (FAR) yra šviesos spektro dalis nuo λ=400 nm iki λ=700 nm. Taip pat augalams itin svarbu netik FAR, bet ir šviesos dalelių (fotonų) srauto tankis. Paprastai tariant – šviesos  intensyvumas. Esant jo trūkumui augalų ūgliai pradeda tarsi „ieškoti“ šviesos ir ima augti etioliuoti – ištįsę, gelsvi taip eikvodami sukauptas maisto medžiagas. Tačiau, esant per dideliam fotonų srauto tankiui augalų lapai gali tarsi nudegti, nes nebepajėgia realizuoti gaunamos šviesos, o lapų audiniuose esantys baltymai praranda erdvinę struktūrą (denatūruoja).

Dar vienas svarbus aspektas fotoperiodizmas. Tai augalų vystymosi priklausomybė nuo dienos ir nakties ilgumo santykio. Augalai skirstomi pagal tai į trumpadienius, neutralius ir ilgadienius. Trumpadieniams paskaičiuota, jog dienos ilgumas turėtų būti nuo 11 iki 13 valandų, o ilgadieniams – 15-17 valandų. Pavyzdžiui, japoniniai klevai pradeda sprogti vos tik pailgėjus dienai, nors ir temperatūra yra gana žema. Tropiniams (kambariniams) augalams dienos ilgumas itin svarbus, nes jų natūraliose augimvietese nakties ir dienos ilgumo santykis beveik lygus vienetui, o mūsų kraštuose jis priklausomai nuo metų laiko labai stipriai variuoja, todėl žiemos metu šie augalai auga prasčiau.

Ieškodamas įvairių būdų, kaip galima būtų sudaryti augalo vegetacijai optimalesnes sąlygas, nei ant palangės sumąsčiau pasigaminti auginimo dėžę. Geras dalykas tas, kad čia galima gana lengvai suteikti tinkamą kiekį šviesos ir palaikyti pakankamą drėgmę. Skaityti toliau »

Gru 222013
 

Augaluose visus augimo ir vystymosi procesus reguliuoja keletas fiziologiškai aktyvių medžiagų grupių. Šios medžiagos – fitohormonai – aktyvuoja arba supresuoja įvairius biocheminius procesus, skatina arba stabdo augalų augimą bei vystymąsi. Dažniausiai kaip aktyvatoriai veikia kelios fitohormonų grupės: auksinai, citokininiai, giberelinai, supresorių yra mažiau – tai abscizinė rūgštis (ar jos analogai) bei etilenas. Giberelinai – viena svarbių fitohormonų grupių, stipriai veikiančių tokius svarbius procesus kaip biomasės augimą, žydėjimo indukciją.

Šiuo metu jau žinoma virš 130 skirtingų giberelinų rūšių. Kartais vienu metu augale aptinkama 15 įvairių jų analogų. Visus sudaro tetraciklinis žiedas vadinamas gibanu. Prie pastarojo prisijungus įvairioms kitoms grupėms bei laktono žiedui sudaromi giberelinai. Ištirta, kad natūraliai sintetinami iš acetil-kofermento A. Visi šios fitohomonų grupės atstovai sutrumpintai vadinami GA, o indeksas nurodo eiliškumą, kelintas jis buvo atrastas. Skaityti toliau »

Gru 092013
 

Tai – viena svarbiausių fitohormonų grupių. Citokininų pavadinimas kilęs nuo sąvokos citokinezė (ląstelės citoplazmos dalijimasis).

Kinetinas 6-furfurilamino purinas

Kinetinas (6-furfurilamino purinas)

Citokininus atrado Uaitas ir Gotrė tirdami, augalo ląstelių meristeminį augimą mitybinėje terpėje. Tačiau, tai buvo tarsi vaizdas pro rūką, jog kažkas gali kontroliuoti augalo audinių ląstelių susidarymą. Eksperimentuodamas su tabako šerdies audinio ląstelėm, Folke Skugas pastebėjo, jog atpjovus šerdį su indų kūleliu ląstelės imdavo dalintis. Tai dar labiau šiam mokslininkui padėjo orientuotis, kur šių fiziologiškai aktyvių medžiagų ieškoti. Taip pat, atliekant tyrimus autoklavuotu DNR preparatu, buvo atsitiktinai aptikta, kaip vėliau išsiaiškinta, 6-furfurilamino purinas. Jis 1956 metais buvo išgrynintas ir pavadintas kinetinu.

Zeatinas

Zeatinas ((E)-2-metil-4-(7H-purin-6-ylamino)but-2-en-1-olis)

Po kurio laiko atrasta ir daugiau cheminių medžiagų atliekančių labai panašią fiziologinę funkciją. Ir nustatyta, kad kinetinas natūraliai augale neaptinkamas. Tai buvo pirmasis išgrynintas sintetinis citokininų grupės atstovas. Pirmąjį augaluose aptinkamą citokininą iš kukurūzų grūdų 1963 metais pavyko išgauti mokslininkui Letamui. Jį pavadino kukurūzo (Zea) genties garbei – zeatinu.

BAP

BAP (6-benzilamino purinas)

Vėliau buvo susintetintas laboratorinėmis sąlygomis ypač dideliu fiziologiniu aktyvumu pasižymintis 6-benzilamino purinas, sutrumpintai vadinamas BAP.

Citokininai cirkuliuoja ir veikia visame augale. Jie sintetinami šaknyse, kaip sužinojome iš Skugo tyrimo, vandens apytakos indais transportuojami į kitus augalo organus. Šios grupės fitohormonai atsakingi už ląstelių dalijimąsi, miegančių pumpurų suaktyvinimą augimui, audinių senėjimo stabdymą. Svarbu pastebėti, jog citokininų veikla glaudžiai susijusi su kitais fitohormonais, pavyzdžiui, giberelinais, o ypač su auksinais, kurių gausu ūglių viršūnėse. Citokininų grupės fitohormonų koncentracijos skirtumas audiniuose lyginant su auksinų gana nemažas. Todėl augalai žymiai jautriau reaguoja į citokininus ir pastarųjų kiekis augalo organizme mažesnis. Skaityti toliau »

Spa 212013
 

Auksinais (gr. auxo – didinu, auginu) vadinama viena iš fitohormonų grupių, kuri gali inicijuoti augalo ląstelių didėjimą, tįsimą, bei cheminiai junginiai, kurie augale sukelia panašius fiziologinius procesus kaip indolil-3-acto rūgštis (IAR). Tai – pirmieji mokslininkų atrasti augalų hormonai.

XIX a. pabaigoje buvo pastebėta, jog augalas tarsi stengiasi augti į šviesą. Garsiam anglų mokslininkui Čarlzui Darvinui stebėjusiam šį procesą, sukėlė daug klausimų, todėl nutarė atlikti keletą eksperimentų. Jis uždengė augalo viršūnę aliuminio folija. Po kiek laiko pastebėjo, jog šis judėjimas nepasireiškė. Vos tik pašalinus trukdį augalas vėl stengdavosi augti link saulės. Vėliau mokslininkas uždengė stiebą palikdamas tik augalo viršūnę. Ūglio išsilenkimas pasireiškė. Po bandymo, pašalinęs foliją, nupjovė viršūnę. Augalas augo tiesiai nereaguodamas į kryptį iš kur sklinda saulės šviesa. Taip Č. Darvinas nustatė, kad už augalo judėjimą link saulės šviesos yra atsakinga ūglio viršūnė, tad ji dominuoja, kitų augalo dalių atžvilgiu. Skaityti toliau »

Spa 142013
 

Kaip prieš milijardus metų planetoje atsirado pirmieji primityvūs gyvieji organizmai, sudaryti iš vienos ląstelės, kartais atsitiktinai susijungiantys į grupes, poreikio kažkaip kontroliuoti jų tarpusavio veiklą nebuvo. Bet bėgo milijonai metų, gyvybė Žemėje vystėsi, užkariaudama naujas erdves ir tapdama vis sudėtingesnė. Gyvų organizmų ląstelės ne tik susijungdavo į grupes, bet ėmė dalintis „darbus” grupės viduje. Atsiranda ląstelių diferenciacija, o su ja ir pirmieji audiniai (ląstelių grupės, atliekančios tam tikras funkcijas organizme). Būtent šiuo metu atsiranda ir poreikis darniai kontroliuoti šių ląstelių grupių veiklą tarpusavyje. Taip atsiranda hormoninė organizmų reguliacija – vienų ląstelių grupių poveikis kitoms fiziologiškai aktyvių medžiagų pagalba. Ji būdinga tiek augalams, tiek gyvūnams.

Pradžioje gyvų organizmų ląstelės įtakodavo vienos kitų veiką, išskirdamos tam tikras medžiagas, aktyviai fiziologiškai veikiančias kaimynes. Vėliau šias medžiagas prisitaikė išskirti tam tikros ląstelių grupės. Jos ilgainiui ir tapo atsakingos už viso gyvo organizmo darnų vystymąsi ir funkcionavimą, fiziologiškai aktyvios medžiagos, veikiančios kitų ląstelių veiklą, įvairiais būdais pasiekdavo savo tikslinę grupę. Turbūt evoliucijos eigoje buvo „išbandyta” ne viena fiziologiškai aktyvi medžiaga, kol galiausiai buvo atrinktos pačios geriausios, efektyviausiai veikiančios biocheminius gyvų organizmų procesus. Jos ir įsitvirtino.

Augalų ir gyvūnų hormoninės sistemos vystėsi nepriklausomai viena nuo kitos. Gyvūnų hormonai labiau specializuoti. Augaluose hormonų poveikis labiau priklauso nuo jų tarpusavio pasiskirstymo ir koncentracijos.

Taip per šimtus milijonų metų aukštesnieji augalai „įsigudrino” reguliuoti savo augimą ir vystymąsi naudodami penkias pagrindines fitohormonų (augalų hormonų) grupes:

  1. Auksinus
  2. Citokininus
  3. Giberelinus
  4. Abscizinus
  5. Etileną

Skaityti toliau »

Spa 072013
 

Dažnas, pradėjęs domėtis bonsai kultūra, anksčiau ar vėliau pradeda rinkti medelių kolekciją. Viskas pagal galimybes. Vieni įsigyjam jau suformuotų, rimtesnių egzempliorių, kiti pradedam augintis savo sodą nuo mažo sėjinuko ar parsinešto iš miško ruošinio. Ir visais atvejais anksčiau ar vėliau kyla klausimas – į ką pasodinti ar persodinti medelį? Ruošinys, kol pagaliau jame įžvelgiame perspektyvą, gali gana ilgą laiką augti paprastame gėlių vazone. Bet vieną pavasarį jam ateina laikas po žiemos miego nubusti naujame, tik jam vienam skirtame inde (vazone, konteineryje). Tai tarsi naujas etapas bonsai medelio gyvenime. Ir būtent nuo šios akimirkos visų analizuojančių jį, besigrožinčių juo, kritikuojančių, kad padaryta „kažkas ne taip”, akys matys vieną visumą: medį, indą ir sąryšį tarp jų – substratą.

Apie bonsai medelių indus, jų formas, medžiagas, iš kurių jie pagaminti, kažkiek jau kalbėjome. Indo išorė svarbi bendram medelio-indo tandemo sukūrimui. Medžiagos, iš kurių pagamintas indas, užtikrina jo funkcionalumą konkrečiomis sąlygomis. Pavyzdžiui, vieni indai gali atlaikyti žemas neigiamas temperatūras, kiti skirti tik kambario sąlygoms. Priklausomai nuo medžiagų, skiriasi indo svoris, šiluminė varža, imlumas drėgmei, laidumas orui.

Bet ne vien šie estetiniai ir fiziniai bonsai medelių indų parametrai lemia sėkmingą kompozicijos kūrimą ir paties medelio auginimą. Kai kurios svarbios detalės iš pirmo žvilgsnio nematomos, pasislėpusios apačioje ar net gi paties indo viduje. Visos jos – vazono dugne. Skaityti toliau »

Bir 212013
 

Jau ne kartą nagrinėjome, kiek žalos gali pridaryti vasaros karščiai. Dažniausiai karštais, sausais ir ne vieną dieną trunkančiais orais pasižymi liepos mėnuo. Tačiau kartais karščio bangos praslenka jau birželį. Trisdešimties ir daugiau laipsnių šiluma, lengvas vėjelis – ir pavojus prarasti nesenai persodintus, augančius mažuose konteineriuose augalus labai padidėja.

Jau prieš keletą dienų sinoptikai ėmė prognozuoti, kad ir ši vasara nebus išimtis. Bent keletą dienų turėsime itnin karštus orus. Tad verta neatidėlioti ir pasiruošti šiems klimato išbandymams. Įsivaizduokime, kad tai tarsi nepaprastoji padėtis, kurios sprendimo negalima atidėlioti nė dienai.

Visus nespėjusius gerai prigyti ir vis dar nepradėjusius intensyviai augti medelius reiktų apsaugoti nuo saulės, pernešti į visišką pavėsį, dar geriau – šviesias vėsias patalpas, pavyzdžiui, garažą ar sandėliuką.

Visiems augalams reiktų stengtis palaikyti ne tik substrato, bet ir aplinkos drėgmę (kiek tai įmanoma). Sulaistyti žemę, aplinkinius takus ten, kur auginame savo medžius. Labai gerai yra vakare, saulei nusileidus, ar anksti ryte, saulei dar nepatekėjus, nupurkšti. Purškiamo vandens temperatūra neturėtų labai skirtis nuo oro temperatūros, bet geriau, kad jis būtų kiek vėsesnis. Purškiant žymiai šaltesniu vandeniu (pavyzdžiui, kai oro temperatūra +30ºC, o purškiamo vandens +12-15ºC) galime sukelti žievės, lapų dengiamųjų audinių trūkimus dėl temperatūrų skirtumo.

Ir žinoma – laistymas ir substrato drėgmės palaikymas. Karštymečiu verta pasirūpinti, kad medžiai gautų pakankamai drėgmės, todėl dažnai tenka juos laistyti ne kartą per dieną. Geriausia – anksti ryte ir vakare. Ryte palaistyti augalai iki vidurdienio karščių spėja apsirūpinti vandeniu, gali daugiau jo išgarinti pro lapus, taip atsivėsindami. Palaisčius vakare, užtikrinamas normalus fotosintezės tamsos fazės vyksmas.

Dar norėčiau atkreipti dėmesį, kad dažnai karščio bangas lydi  perkūnijos, vėtros, liūtys, kruša ir škvalas. Tad vertėtų pasirūpinti, kad jiems netikėtai užslinkus, jūsų bonsų sodas nebūtų panašus į cunamio nusiaubtą regioną. Nepatingėkime, pritvirtinkime medelius prie lentynų, sustatykime taip, kad stipresnis vėjo šuoras jų neišverstų.

Susiję straipsniai:

Tema forume „Bonsų giraitė”

Jogaila Mackevičius

Bal 302013
 

Pavasaris – atsinaujinimo metas. Po žiemos ramybės nutirpus sniegui ir pradėjus gamtai busti, sukrutame ir mes. Kiekvienam, turinčiam bent keletą medelių šis laikotarpis yra labai svarbus. Reikia laiku persodinti savo augintinius, įvertinti žiemos nuostolius, pamąstyti, kaip juos įveikti, paruošti medelius pavasariniam augimo šuoliui.

Tačiau ne tik esami augintiniai traukia mūsų dėmesį. Labai dažnai pavasaris – tas metas kaip ieškome ko nors naujo savo kolekcijai. Vieni eina į miškus, pelkes, kirtavietes, brūzgynus ieškoti yamadori, kiti patraukia į prekybos augalais aikšteles ieškoti tinkamų medelių sodinukų.

Šį pavasarį kai kurie didieji prekybos centrai labai maloniai nustebino klevų gerbėjus. Dar prieš keletą savaičių teko matyti labai nemažą pasirinkimą japoniškų klevų veislių. Kai kurie augintojai net gi stebėjosi, kad toks pasirinkimas „čia pat pas mus, Lietuvoje”. Anksčiau įmantresnių veislių klevų sodinukus tekdavo siųstis iš užsienio arba ieškoti pavienių entuziastų kolekcijose. Skaityti toliau »

Bal 082013
 

Pavasaris šiemet dar keistesnis nei pernai, niekaip neapsisprendžiantis, ar jam jau metas imti valdžią į savo rankas. Turbūt senai buvo tokie metai, kad ties balandžio viduriu sniego laukuose būtų iki kelių. Bet tai – labai laikina. Savaitė kita – ir viskas pradės judėti labai greitai vasaros link. Skaityti toliau »