Vas 282015
 

Bonsų auginimas ir formavimas iš sėjinukų nėra pats greičiausias rezultato pasiekimo būdas. nepaisant to, šis būdas vis dar išlieka populiarus tarp susidomėjusiais bonsai kultūra. Priežasčių gali būti keletas: taip lengviau sukontroliuojame medelio išvaizdą pradinėse jo formavimo stadijose, pradedantiesiems lengviau susitvarkyt su jaunais medeliais, turinčiais mažiau šakų, lengviau perprantama augalo fiziologija ir poreikiai, paprastesnė ligų ir kenkėjų prevencija.

Todėl trumpai norėčiau atkreipti dėmesį į pirmuosius sėjinukų persodinimus, užtikrinančius tolimesnį sklandų jų augimą ir vystymąsi. Skaityti toliau »

Vas 252015
 

Kalbėdami apie bonsai medelius, dažniausiai minime ir daugiausiai dėmesio skiriame antžeminei jų daliai. Taip, ji yra svarbi, pagal ją spendžiama apie medelį auginančio meistro patirtį, įgūdžius ir meistriškumą, kruopštumą, prižiūrint ir formuojant savo augintinį. Bet tam, kad medelis atrodytų patraukliai ir gražiai, vešliai augtų ir būtų sveikas, ne mažiau svarbi ir požeminė jo dalis – šaknynas. Juo dažniausiai rūpinamės pavasarį, persodindami medžius.

Turbūt ne vienam teko lankytis ankstesniais metais BonsaiVilnius.lt ar šią žiemą Bonsų augintojų klubo „Sokan” organizuotuose seminaruose, skirtuose bonsų persodinimui. Panašu, kad pavasaris šiemet ankstyvas, ir persodinimo maratonas netruks prasidėti. Taigi, gal pravartu pakartoti pagrindinius šios nematomos ir dažnai per mažai įvertinamos bonsai medelio priežiūros proceso dalies punktus. O kad pakartojimas nebūtų vien teorinis, panagrinėkime vieną, gal kiek įdomesnį nei paprastai praktiniuose seminaruose rodomi, atvejį. Skaityti toliau »

Vas 032015
 

Kerpė – simbiontinis organizmas, sudarytas iš grybo ir dumblio. Didžioji dauguma kerpes sudarančių grybų yra aukšliagrybiai, rečiau – papėdgrybiai. Dauguma dumblių – žaliadumbliai, rečiau – melsvabakterės.

Kerpės paplitusios visame Žemės rutulyje,įvairiausios jų rūšys prisitaikiusios augti ant įvairiausių substratų: kitų augalų, akmenų, smėlio ar dirvožemio. Tai – ne pafazitiniai augalai. Net gyvą substratą kerpės panaudoja tik prisitvirtinimui.

Skaityti toliau »

Sau 102015
 

Šį savaitgalį Bonsų augintojų klubas „Sokan“ ir vėl pakvietė besidominčius bonsai kultūra į keleto valandų praktinį seminarą, skirtą bonsų persodinimui.

Nuotrauka 014

Seminaras keleto dalių: teorinės ir praktinės. Pirmosios dalies metu seminaro dalyviai buvo supažindinti su pagrindiniais persodinimo proceso momentais. Praktinėje dalyje buvo pademonstruotas dviejų medelių persodinimas. Vienas jų – septynmetis skroblas, jau trečius metus formuojamas kaip bonsas, kitas – prekybos centre įsigytas ligustras.

Skaityti toliau »

Sau 052015
 

Kalbant apie samanas, buvo užsiminta, kad bonsai medelis niekada nebūna kompozicijoje vienišas. Tačiau ne visi jį lydintys augalai yra pageidautini. Kartais šalia mūsų puoselėjamo augintinio užsiveisia ir nepageidautinų „įnamių“. Vieni tokių – kerpsamanės. Susipažinkime su jomis iš arčiau.

Skaityti toliau »

Gru 012014
 

Bonsai medelis niekada nebūna vienas. Kartu su indu, substratu, kitais elementais jis sudaro vientisą kompoziciją. Kiekvienas elementas yra svarbus, nors pats medelis, be jokios abejonės, yra kompozicijos „kertinis akmuo”. Meistras, beformuodamas savo augintinį, kartu derina prie jo lajos ir kamieno spalvos indą, parenka atitinkamą substratą, kuriam keliami ne tik pasodinto medžio rūšiai tinkami fiziniai – cheminiai reikalavimai, bet ir estetiniai. Ir čia ne retas į pagalbą pasitelkia samanas – nedidelius, kupstais augančius, nežydinčius augalus, labai tinkančius bonsų substratų paviršiaus dekoravimui bei mikroklimato stabilumo užtikrinimui. Susipažinkime su jomis iš arčiau.  Skaityti toliau »

Spa 312014
 

Ruduo įsibėgėjo pamažu. Medžiai jau numetę lapus, paukščiai išskridę, o pasikartojančios šalnos vis labiau primena, kad greitai džiaugsimės baltuma ir ramybe. Švelnus šiemet ruduo. Ankstyvųjų šalnų nebuvo, vėjai ir viesulai stogų nedraskė. Gamta ėmė migti palengva, be didelio skubėjimo. Tai gerai. Ir bonsai medeliai spėjo tinkamai pasiruošti mūsų kraštui būdingai žiemai su nuolat besikeičiančia nuotaikų kaita.

velines23

Skaityti toliau »

Vas 082014
 

Ne vieną šimtmetį skaičiuojančią bonsai kultūrą puoselėdami sodininkai ir meistrai jau spėjo atsirinkti labiausiai jai tinkančias medžių rūšis, tapusias klasikinėmis. Tačiau eksperimentatoriaus dvasia vis nerimsta, ieškoma naujų rūšių, formų, tikslo pasiekimo būdų. Mūsų krašte sutinkami augalai čia – neišnaudotas rezervas. Be to, puoselėjant bonsai kultūrą ir ją pristatant pasauliui, visada yra įdomiau pasigirti savo krašto augalais.

Panagrinėkime pliusus. Pirmiausia, tai prisitaikymas augti būtent mūsų klimato sąlygomis. Jei augalas čia nuo seno tarpsta, dauginasi niekieno neprižiūrimas ne tik vegetatyviškai, bet ir sėklomis – reiškia vargo jį auginant nebus labai daug. Skaityti toliau »

Vas 062014
 

Lazda visada turi du galus

Ši sena liaudies patarlė apie lazdą labai daug kur gali būti pritaikoma. Visi biocheminiai virsmai gyvojoje gamtoje gali vykti tiek į vieną, tiek į kitą pusę. Yra sintezė, bus ir skilimas. Atsirado žaizda, prasidės ir gijimas. Geriau pagalvojus, galima būtų ir daugiau rast posakių, patarlių, priežodžių nusakančių dvi priešingas procesų kryptis. Negrįžtamų procesų nėra, tik kartais tam, kad pasukt juos atgal, reikia labai daug energijos.

Ne išimtis čia ir hormoninė augalų reguliacija. Kiek anksčiau kalbėjome apie pagrindinius augalų biocheminių procesų (o kartu augimo ir vystymosi) skatintojus,  stimuliatorius – auksinus, citokininus, giberelinus. Jei būtų tik jie, kiltų nemažai problemų. Čia panašiai kaip ir žmonių tarpusavio santykiuose: vieni mus įkvepia, palaiko, suteikia vilčių, siekių, kiti gi – „iškvepia”, stabdo, „nuleidžia ant žemės”. Tokiame vaidmenų pasiskirstyme juk yra prasmės, tiesa? Šiuos principus sėkmingai perprato ir augalai.  Nestabdomas procesas visada anksčiau ar vėliau gali nueiti per toli, bereikalingai sunaudodamas organizmo resursus. Tad prie skatinimo visada yra būtinas „antrasis lazdos galas” – stabdymas, supresija arba inhibicija.

Už tai augaluose iš esmės atsakingos dvi (nors yra ir daugiau) medžiagų grupės, leiskite pristatyti – abscizinė rūgštis ir etilenas. Dirbtinai (kaip, pavyzdžiui, auksinai) šie hormonai nėra plačiai naudojami, juolab bonsų auginime apie juos nieko neteko konkretaus girdėti. Tad nevarginsiu ilgais pasakojimais apie funkcijas, pristatysiu trumpai tai, ką reiktų žinoti, norint nelikt nemaloniai nsutebusiems, ir ko reiktų vengti, kad nesusidurti su šių medžiagų neigiamu poveikiu. Skaityti toliau »