Ką po žeme slepia forsitijos (1)

Dauguma knygų, pristatančių bonsų kultūrą, yra parašytos tais pačiais dviem principais. Vienu atveju, po įvadinės dalies apie istoriją, stilius, įrankius,  priemones ir formavimo būdus seka atskirų augalų rūšių aprašymas bei tinkamumo bonsų formavimui analizė, kitu –  nagrinėjami paskiri formavimo ir priežiūros atvejai. Tačiau remiantis šiais dviem metodais sukurta ne vieną tūkstantį knygų priskaičiuojantis pasaulinis literatūros apie bonsus fondas.

Vieno tokį augalo ir jo formavimo atvejį norėčiau dabar paanalizuoti. Vėl gi, turiu du pasirinkimus. Arba eilę metų auginti ir formuoti augalą, kaupti vaizdinę medžiagą ir po to pristatyti viską vienu ypu. Arba daryti tai palaipsniui keletą metų, periodiškai parodant progresą. Nežinau, kuris atvejis yra geresnis. Abiem atvejais yra rizika (įprasta Lietuvos klimato sąlygomis), kad straipsnio galime ir nesulaukti: nestabilią ar šaltą žiemą augalas sušals ir žus, ar nesugebės ištverti vasaros karščių. Gal pirmuoju skaitytojui būtų įdomiau aprėpti viską iš karto. Bet antruoju mažiau rizikuoja autorius (kažką pamiršti, kažką pamesti)

Kiek pasvarstęs nutariau pasirinkti antrąjį būdą – pradėti pasakoti etapais. Augalas – tarpinė forsitija, Forsythia x intermedia.  Mano pasirinkimą sąlygojo nuostaba, kai prieš keletą metų aptikau kad po žeme paprasčiausias forsitijos krūmas gali slėpti tikrą lobį. Skaityti toliau: Ką po žeme slepia forsitijos (1)

Bonsai mažose erdvėse. Lentynos įrengimas balkone

Neretas bonsai medelių augintojas susiduria su šių medelių „apgyvendinimu“ savo turimuose namuose, t.y. tropikinius ar šilumamėgius augalus laikome ant palangės, o mūsų klimato juostos augalus statome balkone ar kur nors lauke.

Šiame straipsniuke pamėginsiu trumpai parodyti, kaip įstiklintą balkoną galima prisitaikyti savo poreikiams, nesunkiai įrengiant lentyną, ant kurios galima tvarkingai surikuoti savo augintinių gretas. Skaityti toliau: Bonsai mažose erdvėse. Lentynos įrengimas balkone

Pavasariui įpusėjus

Per paskutiniąsias kelias savaites netruko prabėgti abu yamadori paieškų turai. Šiemet, remiantis  BonsaiVilnius.lt apklausos duomenimis ir skaitytojų pageidavimais, buvo organizuotos net dvi paieškos. Žinoma, Lietuvoje yamadori paieškoms salygos nėra pačios tinkamiausios. Neturime kalnų, todėl įmantresnių formų medžių tenka ieškotis paprastesnėse vietose  – kirtimuose, pakelėse. O ir pačių medelių kokybė ir tinkamumas bonsų kultūrai yra gerokai prastesni. Bet norint, vis gi galima ir mūsų krašte pabandyti rasti jau gamtos kurį laiką auginamą pradinę medžiagą bonsų formavimui. Skaityti toliau: Pavasariui įpusėjus

Dar viena „Šalčio atmintinė”

Žiemos ir žiemojimo temos jau ne kartą buvo nagrinėtos svetainėje. Po intensyvaus vasarinio augimo ir brandos musų klimato sąlygomis augalai ima ruoštis ramybės periodui. Priklausomai nuo to, kokių klimatinių zonų bonsus auginame, mes suteikiame jiems ir skirtingas sąlygas. Mūsų klimato augalai gerai žiemą pralauks balkone ar lauke. Tropinius ir kiek lepesnius vidutinių platumų augalus laikysime ant palangės ar rūsyje.

Turbūt kiekvienas bonsų augintojas nelaukdamas paskutinės rudens minutės pasidomi, kokias geriausias sąlygas galima sudaryti savo augintiniams.

Pastarąją savaitę Lietuvoje labai netikėtai spustelėjo šaltukas, temperatūra krito nuo nulinės iki beveik -30°C. Tiek žmonėms, tiek medžiams tai buvo kiek netikėta. Bet jei gerai pasiruošėme iš rudens, nuogastauti neverta. Skaityti toliau: Dar viena „Šalčio atmintinė”

Baigiamasis 2011-ųjų seminaras „Bonsai žiemą”. 2 dalis „Bonsų žiemojimas”

BONSAI ŽIEMĄ

Antrojoje seminaro dalyje, kurios santrauką čia pateiksiu, buvo apžvelgtas ramybės laikotarpis augalų gyvenime. Svarbiausia, ruošiantis žiemojimui reikia žinoti ir įvertinti, kokie aplinkos faktoriai yra nepalankūs normaliam augalo žiemojimui, kas yra besiilsinčio augalo „priešai“ ir pasistengti jų išvengti. Skaityti toliau: Baigiamasis 2011-ųjų seminaras „Bonsai žiemą”. 2 dalis „Bonsų žiemojimas”

Kai vielos ima veržti

Vienas pagrindinių bonsų formavimo metodų yra vielavimas. Minkšta, lanksčia aliuminio, vario ar jų lydinio viela kiekviena šakutė apsukama spirale, 45° kampu ir išlankstoma norima forma. Praėjus kiek laiko, šakelė pati išlaiko jai suteiktą formą. Tada vielos nuimamos, vyniojamos naujos ir formuojamos vis kitos, smulkesnės šakutės.

Meistriškai naudojamas toks metodas formavimo metu estetiškai mažiausiai darko medžio vaizdą. Vielų spalva šiek tiek susilieja su augalo žievės spalva, kartais jos būna visai nepastebimos.

Tačiau suvieluotas medis nenustoja augti. Šakelės auga tiek ilgyn, tiek storėja. Storėjančios šakutės žievė pasiekia vielą, jai darosi ankšta, bet augama toliau. Ilgainiui šakelės žievė įsirėžia į vielą ir pradeda ją apaugti.

Skaityti toliau: Kai vielos ima veržti

Metų laikai. Vasara – ir karštis daro savo…

Sunku net pagalvoti, kad dar prieš keletą mėnesių dejavom, kad šalta, kad pasiilgome žalumos ir šilumos. Dabar pradedame reikšt nepasitenkinimą ir ta pačia lauktąja šiluma. Žinoma, kas per daug, tas nėra gerai. Šiluma paskutinėmis dienomis tikrai užėmė konkrečias ir stabilias pozicijas.

Keletas karštų dienų tarp vėsesnio oro tarpsnių, žinoma, jokios žalos nepadarys. Tačiau savaitėmis besitęsiantis sausas karštis anksčiau ar vėliau gali labai pakenkti mažuose konteineriuose augantiems arba šį pavasarį persodintiems medeliams. Įkaitęs substratas ir/ar nepakankamai suaugusi šaknų sistema gali per savaitę trunkančius karščius pradėti nebepatenkinti augalo vandens poreikių.

Dėl keleto nugeltusių lapų dar nevertėtų pulti į paniką. Kartais medžiai keičia lapų apdarą ir vidurvasarį, numesdami senesnius (ar kenkėjų pažeistus lapus) ir išaugindami naujus. Bet geriau nespėlioti apie priežastis, o pasirūpinti savo augintinių mikroklimatu. Skaityti toliau: Metų laikai. Vasara – ir karštis daro savo…

Bonsų persodinimas (3)

Daugiau nei metus nepersodintas bankan stiliaus kininio ligustro bonsas

Prieš pusantros savaitės vykusiame seminare Vilniaus pedagoginiame universitete galima buvo tiek teoriškai, tiek praktiškai susipažinti su bonsų persodinimu. Kad viskas, kas išgirsta ir pamatyta neužsimirštu išnagrinėjime dar kartą vieną pavyzdį.

Fotografavę seminaro dalyviai maloniai sutiko pasidalinti nuotraukomis, ačiū Jums labai. Tačiau iš atsiųstų nuotraukų man nepavyko sukurti nuoseklaus persodinimo vaizdo, nes kiekvienas fotografavo tai, kas jam aktualiausia. Todėl norintieji gali dar kartą prisiminti seminarą užsukę į nuotraukų galeriją, o dabar mes žingsnis po žingsnio persodinsime dar vieną medį.

Taigi, kininis ligustras (Ligustrum sinense L.) – dažnai Lietuvoje sutinkamas kaip „kambarinis” bonsas. Greitai auganti, dekoratyvi, turinti stiprią šaknų sistemą rūšis. Dėl gerų regeneracinių savybių kininio ligustro (kaip ir kitų ligustrų) formavimas nėra sunkus, padarytos klaidos lengvai ištaisomos. Skaityti toliau: Bonsų persodinimas (3)

Bonsų persodinimas (2) Konteineriai ir substratai

Konteineriai

Turbūt dar gerokai iki persodinimo kiekvieną ima kamuoti mintis, į kokį konteinerį (taip siūloma vadinti bonsų vazonus ar indus) persodinti mūsų augintinį.  Ar pasirinkti naują, ar persodinti į tą patį? Tas pats konteineris iš esmės nėra blogai. Žinoma, jei medis nesirgo  kokių nors patogenų sukeltomis ligomis. Juk bonsas – riboto, tarsi sustabdyto augimo augalas. Išėmus medį iš konteinerio ir  sumažinus šaknis, galima jį nesunkiai sutalpinti atgal. Žinoma, konteinerį reiktų išvalyti nuo seno substrato likučių ir gerai nuplauti.

Tačiau galima pasirinkti ir naują. Pamatysite, kaip keičiasi paties medžio įvaizdis, priklausomai nuo indo, kuriame jis auga.

Tad kokie gi būna konteineriai. Skirstymas čia gali būti labai įvairus, priklausomai nuo to, kokią konteinerio charakteristiką nagrinėsime. Ar mums svarbus konteinerio atsparumas šalčiui, ar jo forma ir dydis, ar estetinė išvaizda (glazūros, papuošimai)? Viską reiktų įvertinti iki sodinimo.

Skaityti toliau: Bonsų persodinimas (2) Konteineriai ir substratai