Vas 082017
 

Kai draugai iš Olandijos pasisiūlė šeštadienį paimti mane Amsterdamo oro uoste ir nuvežti į Noelanders Trophy, negalėjau atsisakyti. Iškarto šokau į Easyjet skrydį, po kurio su draugais patraukėme į Genką. Kiekvienais metais vis nutikdavao kažkas, kas sutrukdydavo man aplankyti šią prestižinę parodą, bet šiemet aš jos nepraleidau.

Beveik visą laiką aš praleidau tarp ekspozicijų salės ir prekybos aikštelės, retkarčiais užmesdamas akį į parodomuosius formavimus. Ir kiekviename judėjimo taške aš sutikdavau ir senus, ir naujus draugus. Tai ne tik paroda, bet ir geras socialinis renginys. Nuostabu yra sutikti tiek draugų, lankantis viename renginyje. Skaityti toliau »

Sau 252017
 

Nacionalinė bonsų paroda

Koku   Fu    Bon    Sai   Ten

Dabar tai – pati didžiausia ir prestižiškiausia pasaulyje,  aštuonias dienas vasario mėnesį vykstanti, nacionalinė bonsų paroda. Oficialus renginio organizatorius – Japonijos bonsų asociacija (Nippon Bonsai Association, NBA) – atkakliai darbavosi ne vienerius metus, kad į šią parodą patektų tik nuostabiausi Japonijos bonsai. Vieno iš prizų, arba sho, laimėjimas gali turėti didelę įtaką meistro, formavusio medį, karjerai ir laikomas didžiule garbe medžio savininkui. Paskutiniaisiais metais parodoje suteikiami vienas – penki prizai. Tačiau Kokufu-sho nesuteikiamas, jei medis nėra to vertas. Vieną kartą laimėjęs, medis visam laikui praranda teisę toliau dalyvauti konkurse, jis niekada nebegalės gauti kito Kokufu-sho, bet galės dalyvauti parodos ekspozicijoje. Skaityti toliau »

Gru 272016
 

Turbūt grybų karalystės, kurią sudaro apie šimtą tūkstančių rūšių, savo evoliuciją pradėjusių paleozojaus eroje prieš penkis šimtus milijonų metų, išsamiau pristatyti nereikia. Kasdien su jais susiduriame. Jie dalyvauja kone kiekvienos ekosistemos gyvenime, ardydami negyvą organiką, taip aktyviai įsijungdami į medžiagų apykaitos ratus. Grybų yra ir patogenų tarpe, sukeliančių augalų bei gyvūnų ligas, ir parazitų, mintančių kitais gyvais organizmais. Tačiau daugiausia jų rūšių prisitaikė skaidyti negyvą organiką.

Pažindamas grybus, žmogus išmoko pasinaudoti daugeliu grybų rūšių gebėjimų, naudoja juos maistui, maisto pramonėje įvairių produktų (alaus, vyno, sūrių gamyboje),  medicinoje. Išmoko ir susidoroti su nepageidaujamomis grybų rūšimis.

Bonsų kultūroje grybai taip pat gali turėti labai didelę (teigiamą ar neigiamą) reikšmę.

Skaityti toliau »

Gru 192016
 

Turbūt nieks neužginčys, kad vielavimas ir genėjimas yra pagrindiniai bonsų antžeminės dalies formavimo būdai. Jų dėka suformuojama didžioji dalis bendro medžio vaizdo, atsiranda jo siluetas, detalės. Tačiau yra technikų, gerokai paspartinančių bonso formavimo procesą, leidžiančių greičiau pasiekti norimą rezultatą tiek po genėjimo, tiek po vielavimo. Viena jų – defoliacija – lapų ar spyglių pašalinimas aktyvios augalo vegetacijos metu. Skaityti toliau »

Gru 122016
 

Bonsų sode apart medžių neretai sutinkamos ir mažesnės, dažniausiai žolinių augalų kompozicijos – kusamonai. Šios kompozicijos taip pat lydi bonsus ir parodose. Kusamonams naudojami augalai turėtų papildyti bonso estetiką, kažką pabrėžti, o gal sudaryti prieštarą. Vieni tokių augalų – pasaulyje labai mėgstamos nedidelės gėlytės – troškutės.

Žydinčios troškutės juodosios keramikos vazone

Žydinčios troškutės juodosios keramikos vazone

Troškutės (Rhodohypoxis) – Hypoksidaceae šeimai priklausančių žiedinių augalų gentis, kurioje tėra šešios rūšys. Jų gimtinė – Pietų Afrika. Iš čia jos paplito po visą pasaulį ir tapo labai populiarios. Jos auginamos gėlynuose, vazonuose, alpinariumuose.

Tai – daugiametis svogūninis augalas. Antžeminė dalis sužaliuoja pavasarį, iš svogūnėlio išauga kardiški, iki 15 cm lapai. Vėliau pasirodo ir žiedai. Jie būna balti, rausvi, avietiniai, įvairiausių atspalvių. Dabar yra išvesta troškučių veislių ir pilnaviduriais žiedais. Žiedai maloniai kvepia. Skaityti toliau »

Gru 052016
 

Prieš keletą savaičių grožėjomės žiema didžiausiame Lietuvoje Japoniškame sode Kretingos rajone. Bet ne tik jis dabar pasipuošęs žieminiais apdarais. Prieš keletą dienų teko užsukti į patį mažiausią mūsų krašte japonišką sodą Sei shin en, kuriamą Vilniuje.

Nors sakoma, kad japoniškas sodas niekada nebaigiamas kurti, kūrėjas jame visada randa ką patobulinti, pataisyti, pakeisti, bet pagrindiniai kūrybos darbai šiame sode numatyti per gana trumpą dviejų metų laikotarpį – 2016-2017 metais. Todėl nenuostabu, kad po pirmųjų metų darbų metų viršutinėje sodo dalyje jau gana ryškiai matomi naujojo sodo kontūrai. Apatinė dalis, tiesa, vis dar labiau pirmena statybų aikštelę, nei sodą. Bet toks jau tas kūrybos procesas: iš betvarkės į harmoniją. Skaityti toliau »

Lap 282016
 

Turbūt tai žino (ar bent nujaučia) net pradedantys bonsų augintojai – viskas čia turi būti savo laiku. Savalaikis persodinimas, laistymas, jei reikia – purškimas, tręšimas… Turbūt yra tik vienas bonsų priežiūros darbas, kurį galima nukelti vėlesniam, patogesniam laikui. Tai – ravėjimas. Per apie ji – kitą kartą. Dabar, atsižvelgiant ir į šio rudens temperatūrų ypatumus, svarbiau yra aptarti, kaip geriau medžius paruošti žiemojimui. Tiksliau – kaip pasirūpinti viena svarbiausių jų dalių – kamienais.

Kodėl ši dalis yra tokia svarbi? Todėl, kad pažaidos kamiene, ligos ar kiti negalavimai dažniausiai turi medžiui tragiškų pasekmių. Juk šaknis apgenime kiekvieno persodinimo metu, tą patį padarome ir su šakomis, formuodami medžius. Tiek šakos, tiek šaknys atželia. O štai kamienas išlieka visą medžio gyvenimą. Todėl jam turi būti skirtas reikiamas dėmesys.

Kartais, artėjant žiemai, trumpėjant dienoms, nespėjame nudirbti kai kurių būtiniausių sodo darbų, medelius paskubomis paruošiame žiemojimui. Neretai taip bonsų entuziastų keiksnojamas nestabilus Lietuvos klimatas čia mums ištiesia pagalbos ranką – kai po pirmųjų stipresnių atšalimų orai atšyla ilgesniam laikui. Tada galima suskubti nuveikti likusius medžių priežiūros darbus. O svarbiausia, ramiai, neskubant apžiūrėti medžių kamienus ir, jei reikia, padėti jiems geriau peržiemoti. Skaityti toliau »

Lap 272016
 

Nuo 2017 metų svetainėje BonsaiVilnius.lt pasirodantiems straipsniams gali būti taikomi laisvesni autorinių teisių apsaugos reikalavimai pagal Creative Commons Attribution – ShareAlike License. Šie straipsniai pažymėti ženkliuku

cc

Šiuo ženkliuku pažymėtų straipsnių turinį galima laisvai kopijuoti, platinti ir modifikuoti, laikantis Creative Commons Attribution-ShareAlike licenzijos reikalavimų, kuriuos galima rasti šioje nuorodoje.

Visiems kitiems straipsniams galioja ankstesni svetainės autorinių teisių apsaugos reikalavimai.