Aplinkos veiksniai įtakojantys augalus. Temperatūra.

Dažnai žmonės užsinori savo kieme pasisodinti kokį nors egzotišką mūsų kraštui medį ar krūmą, tuo paįvairindami želdinių išvaizdą bei suteikia savitumo. Taip ir bonsai entuziastai savose kolekcijose nori turėti įvairesnių medžių rūšių. Tačiau neretai tokį pasirinkimą lemia klimatas (šiluma): Kuo arčiau Žemės pusiaujo, tuo daugiau šilumamėgių medžių, o artėjant link ašigalių auga šalčiams atsparesnės augalų rūšys. Be šilumos augalus veikia šviesa, drėgmė bei kiti aplinkos veiksniai, tačiau atskirų rūšių arealo ribos sutampa su tam tikrų temperatūrų vienodomis linijomis (izotermomis). Pavyzdžiui, paprastojo ąžuolo (Quercus robur) paplitimo šiaurinė riba (pietų Suomijoje) sutampa su 3oC metine izoterma.

Atskiros rūšies augalai geriausiai auga tam tikroje optimalioje temperatūroje, pvz.: paprastosios pušies (Pinus sylvestris) ūgliai auga esant 7-34oC oro temperatūrai, bet šio vystymosi tarpsniui palankiausia temperatūra yra 25-28oC. Atskiriems fiziologiniams procesams ir vystymosi tarpsniams yra skirtingas temperatūros optimumas, pvz.: paprastosios elgės (Picea abies) ir sibirinio kėnio (Abies sibirica) ūgliai pradeda augti 7-10oC, žydėjimas (sporifikacija) prasideda esant 10oC ir didesnei temperatūrai. Esant žemesnei temperatūrai sužydi alksniai, lazdynas, drebulė ir daugelis karklų, tačiau augti pradeda orui labiau sušilus. Skaityti toliau: Aplinkos veiksniai įtakojantys augalus. Temperatūra.

Sėjinukų persodinimas

Bonsų auginimas ir formavimas iš sėjinukų nėra pats greičiausias rezultato pasiekimo būdas. nepaisant to, šis būdas vis dar išlieka populiarus tarp susidomėjusiais bonsai kultūra. Priežasčių gali būti keletas: taip lengviau sukontroliuojame medelio išvaizdą pradinėse jo formavimo stadijose, pradedantiesiems lengviau susitvarkyt su jaunais medeliais, turinčiais mažiau šakų, lengviau perprantama augalo fiziologija ir poreikiai, paprastesnė ligų ir kenkėjų prevencija.

Todėl trumpai norėčiau atkreipti dėmesį į pirmuosius sėjinukų persodinimus, užtikrinančius tolimesnį sklandų jų augimą ir vystymąsi. Skaityti toliau: Sėjinukų persodinimas

Atvejis. Klevo persodinimas pavasarį

Kalbėdami apie bonsai medelius, dažniausiai minime ir daugiausiai dėmesio skiriame antžeminei jų daliai. Taip, ji yra svarbi, pagal ją spendžiama apie medelį auginančio meistro patirtį, įgūdžius ir meistriškumą, kruopštumą, prižiūrint ir formuojant savo augintinį. Bet tam, kad medelis atrodytų patraukliai ir gražiai, vešliai augtų ir būtų sveikas, ne mažiau svarbi ir požeminė jo dalis – šaknynas. Juo dažniausiai rūpinamės pavasarį, persodindami medžius.

Turbūt ne vienam teko lankytis ankstesniais metais BonsaiVilnius.lt ar šią žiemą Bonsų augintojų klubo „Sokan” organizuotuose seminaruose, skirtuose bonsų persodinimui. Panašu, kad pavasaris šiemet ankstyvas, ir persodinimo maratonas netruks prasidėti. Taigi, gal pravartu pakartoti pagrindinius šios nematomos ir dažnai per mažai įvertinamos bonsai medelio priežiūros proceso dalies punktus. O kad pakartojimas nebūtų vien teorinis, panagrinėkime vieną, gal kiek įdomesnį nei paprastai praktiniuose seminaruose rodomi, atvejį. Skaityti toliau: Atvejis. Klevo persodinimas pavasarį

Nuotraukų galerija. Samogitija žiemai baigiantis. Du tūkstančiai penkioliktieji

Sėkmingai peržiemojęs, didžiausias Europoje kuriamas Japoniškas sodas Mažučių kaime pasiruošęs sutikti pavasarį. Sode jau žydi snieguolės ir hamameliai. Keletas paskutinių žiemos akimirkų: Skaityti toliau: Nuotraukų galerija. Samogitija žiemai baigiantis. Du tūkstančiai penkioliktieji

Noelanders Trophy XVI. Genkas. Kelionės įspūdžiai

Kiekvienais metais, pradedant skaičiuoti nuo dutūkstantųjų Belgijos bonsai asociacija organizuoja tarptautinę parodą Noelanders Trophy. Ši paroda vyksta žiemos antroje pusėje. Dauguma medžių tuo metu ilsisi, būdami visiškoje ar dalinėje ramybėje. Toks metų laiko pasirinkimas nėra atsitiktinis. Ramybės būsenoje medžiai lengviau patiria stresą, kylantį dėl transportavimo ar pasikeitusių aplinkos sąlygų. Ypač gražiai tokiu ramybės laikotarpiu atrodo vasaržaliai lapuočiai. Vegetacijos metu lapai paslepia visus kamieno ir šakų defektus bei  formavimo klaidas. Noelanders Trophy ekspozicijoje lankytojai gali nuosekliai apžiūrėti kiekvieną kamieno ir šakų centimetrą, įvertinti kiekvieną vingį, o žengę žingsnį atgal – pasigėrėti visuma. Skaityti toliau: Noelanders Trophy XVI. Genkas. Kelionės įspūdžiai

Kerpės ir bonsai – kaip tai susiję?

Kerpė – simbiontinis organizmas, sudarytas iš grybo ir dumblio. Didžioji dauguma kerpes sudarančių grybų yra aukšliagrybiai, rečiau – papėdgrybiai. Dauguma dumblių – žaliadumbliai, rečiau – melsvabakterės.

Kerpės paplitusios visame Žemės rutulyje,įvairiausios jų rūšys prisitaikiusios augti ant įvairiausių substratų: kitų augalų, akmenų, smėlio ar dirvožemio. Tai – ne pafazitiniai augalai. Net gyvą substratą kerpės panaudoja tik prisitvirtinimui.

Skaityti toliau: Kerpės ir bonsai – kaip tai susiję?

Kerpės – tokios atsparios ir tokios jautrios

Visi organizmai reaguoja į savo gyvenamosios aplinkos pokyčius – vieni greičiau, akivaizdžiau, kiti lėčiau, nepastebimai. Į kai kuriuos iš tokių pokyčių, pavyzdžiui, medžių džiūvimą, stambesnių gyvūnų skaičiaus sumažėjimą, kai kurių vabzdžių pagausėjimą ar dumblių, sukeliančių vandens žydėjimą, išplitimą visuomenė atkreipia dėmesį ir reaguoja. Kita kaita lieka nepastebėta ar žinoma tik specialistams – pavyzdžiui, kintanti mikroskopinių dirvožemio organizmų sudėtis, mažiau žinomų augalų ar smulkių gyvūnų nykimas. Kerpės dažniausiai priskiriamos pastarajai grupei, nors apibūdinimą, kad jos yra itin jautrūs taršai organizmai, turbūt yra girdėję daugelis žmonių. Visa bėda, kad nedaug kas plačiojoje visuomenėje iš tiesų žino, kas yra kerpės, kodėl jos yra jautrios ir į ką bei kaip reaguoja. Ir kerpės įvaizdis tebėra miglotas – pagal išvaizdą žmonės jas painioja su samanomis, o pavadinimas dažniausiai asocijuojasi su kempininiais grybais, mat kai kurios tarmėse žodis „kerpė“ ir reiškia kempininį grybą. Skaityti toliau: Kerpės – tokios atsparios ir tokios jautrios