Spa 302021
 

Šiandien, prasidėjus paskutiniam spalio savaitgaliui, viskas atrodė kaip niekad gerai. Pirmiausia, tai – oras. Šilta, ramu, ne vėjuota ir labai saulėta. Antra – geomagnetinės audros, žadančios vakare šiaurės pašvaistę. Natūralu – reikia išbandyti sėkmę ieškant bonsų ruošinių. Šįkart patraukėm link Pabradės.

Pušys, pušelės. Ir kelios giraitės kreivutėlių baltalksnių. „Laimikių” netrūko, nors kažko labai išraiškingo neužmatėm. O kad neprisikasus „vidutinybių”, nutarėm panaudoti paprastą principą kaip saugantis nuo meilės iš pirmo žvilgsnio – pavasarį įdėmiai pasižiūrėsim antrą kartą…

Paskutinio spalio savaitgalio yamadoriavimas
Baltalksiniai
« of 21 »

P.S. Nepamirškite persukti laiko…

Jogaila Mackevičius

Spa 262021
 

Terminas „yamadoriai“ tapo toks įprastas, kad ką ir besakytų Valstybinė lietuvių kalbos komisiją, jo turbūt nepakeis joks kitas. Nors tai – tik gamtoje rasti bonsų ruošiniai. Bet „ruošinys“, atrodo, niekada nepakeis „yamadorio“.

Ne vienam bonsų entuziastui yamadorių paieška (yamadoriavimas) tai tas pats, kad žvejui žvejyba ar ko ne kiekvienam lietuviui grybavimas. Metai be yamadorių – prasti metai.

Nors potencialių bonsų ruošinių galima ieškoti ištisus metus, dažniausiai išskiriami du – pavasarinis ir rudeninis – jų sezonai. Ir šie sezonai pasiskirsto gana patogiai. Vos nutirpus sniegui ir išėjus pašalui prasideda pavasarinis. Tada dar lauko darbai nesugeba įsibėgėti, todėl visą laisvalaikį galima skirti medžių paieškoms. Balandžio gale gamta ima sparčiai busti, prasideda įvairūs lauko darbai, o sprogstančius medžius kasti jau nėra labai geras pasirinkimas. Tada prasideda ir kitos vasaros „pramogos“ gamtoje. Rudenį, kai gamta pradeda aktyviai ruoštis poilsiui, baigiasi žiedai, uogos, į pabaigą grybai, prasideda rudeninis yamadoriavimas, kuris tęsiasi iki pašalas sukausto žemę. Skaityti toliau »

Kov 142019
 

Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiais, kovo – balandžio mėnesiai yra intensyvus yamadorių paieškų metas. Apie kiekvieną žygį skelbiama nebus, tačiau susidomėję visada gali parašyti elektroniniu paštu mokymai @ bonsaivilnius.lt ir gauti visą informaciją apie artimiausias išvykas.

BonsaiVilnius.lt

Gru 052018
 

Kas yra „yamadori” turbūt labai aiškinti nereikia – tai japonų sąvoka naudojama apibūdinti medžius parsineštus iš gamtos. Dažniausiai tai seni, suvargę, nulaužyti ar kitaip sužaloti medžiai, iš kurių namuose žmogus gali suformuoti bonsą.

Tokių pradinių ruošinių įvairiuose kraštuose ieškoma skirtingu metu, atsižvelgiant į palankiausią metą jiems iškasti. Tačiau yamadorių galima žvalgytis ištisus metus. Lietuvoje gana tinkamas metas jų ieškoti yra žiema, ypač jei nesenai buvo pasnigę. Skaityti toliau »

Geg 072018
 

Ne vienas iš yamadorių paieškų etapų pavasarį būna susijęs su masiniu augalų žydėjimu mūsų  krašte. Pirmiausia skleidžiasi žibuoklės (Hepatica), vėliau šilagėlės (Pulsatilla), plukės (Anemone). Beieškant bonsų ruošinių, negali neatkreipti dėmesio į šių augalų žiedų kilimus. Kartais net medžių paieškos pasitraukia į antrą planą, kai aptinki kokią gausią pavasarinukų augimvietę.

Vėjalandė šilagėlė

Kartu su šilagėlėmis retus mūsų krašto pušynus papuošia ir pirmieji pavasariniai mūsų kraštų grybai – bobausiai (Gyromitra), iš po kelmų bunda žalčiai, o iš gandralizdžių lyg iš apžvalgos bokštų, po apylinkes ima žvalgytis gandrų poros. Skaityti toliau »

Bal 152016
 

Gamta tikrai turi nerealų sugebėjimą atsistatyti. Šiandien teko apsilankyti vietose, kur yamadorių ieškojome 2012 metais antrojo žygio metu. Viskas labai pasikeitę. Kirtimas, kuriame galimai slėpėsi būsimi bonsų parodų nugalėtojai – yamadoriai – jau gerokai praaugo mane, sutvirtėjo, apžėlė viržiais, bruknėmis, apsikutojo samanomis. Jokio nuskriausto medžio, pretenduojančio į bonso ruošinį, ten nė su žiburiu nebesurasi – visi arba buvo surasti ir išsikasti, arba juos užgožė ataugantis miškas.

Kaip bebūtų gaila, bet šalia ošęs brandus pušynas, kurio pavėsyje teko ilsėtis po intensyvaus darbavimosi kastuvu, prieš kelis metus buvo iškirstas. Dabar ten vien graudulį kelianti plynė su nesenai pasodintomis jaunomis pušaitėmis, atkakliai besikabinančiomis į gyvenimą.

Tose vietose lankiausi ne kartą įvairiais metų laikais. Pavasarį miško keliukų sankryžoje visada puikuodavosi keli stambūs šilagėlių kereliai. O aplinkiniuose keliukuose buvo pilna bobausių. Po kirtimo keletą metų šilagėlių pavasarį neberadau. Atrodė jos buvo sumaitotos technikos ar velkamų nukirstų medžių kamienų. Bet šiemet laukė staigmena – abu kereliai vėl tvieskė žiedais. Atrodo, jos ne tik atsigavo, bet ir plinta – pavyko rasti dar ne vieną anksčiau neužmatytą augalą.

bobausiai ir silageles 07

Nesusitarę šiemet bobausiai su šilagėlėmis. Anksčiau ir vieni, ir kiti pasirodydavo kartu. Šiemet šilagėlės jau ketina nužydėti, o gausiausi pavasariniai grybai Lietuvoje vos ima rodytis. Skaityti toliau »

Vas 082016
 

Baltalksnių "gyvatvorė" pakalės griovyjeŽiema staigiai atėjo, skubėdama ir pasitraukė. Nors gamtos pabudimo ženklai vis dar dviprasmiai. Vis dar neskuba išlįst į paviršių ankstyvosios gėlės – krokai, tulpės, žibuoklės, tačiau paukščiai giesmėmis džiugina garsiai.  Pašalas jei kur užsilikęs, tai jau visai nebetvirtas. O jei pašalo nėra – metas ir yamadorių pasižvalgyti. Juk kuo anksčiau augalas iškasamas ir persodinamas, tuo didesnė tikimybė jam prigyti. Juolab ir barsukai šiemet per viduržiemį ankstyvą pavasarį išpranašavo…

Taigi, praėjusį savaitgalį pirmosioms jau šių metų žvalgyboms prisiruošiau ir aš. Ir žvalgybų objektas šį sykį tapo alksniai, vis labiau užkariaujantis drėgnas Vilniaus apylinkes, šlapesnes pievas, pakelių griovius, balų ir šlapynių pakraščius.

Jau keletą metų vis į juos dairiausi. Gražūs, greitai augantys medžiai. Sodri lapija, žvilgantys gražios formos paprasti lapai, smulkūs žiedynai, patraukliai atrodantys vaisiai . Iš estetinės pusės atrodo, jiems nieko netrūksta kad užkariaut bonsų augintojų simpatijas.  Tačiau kažkodėl taip nėra, retai pamatysim juodalksnį ar baltalksnį, besipuikuojančius tiek augintojų soduose, tiek renginiuose. Kokios to galėtų būti priežastys?

zirginiai Skaityti toliau »

Spa 122014
 

Bonsai medelį galima pradėti formuoti įvairiai: nuo sėjinuko, nusipirkti prekybos centre jau suformuotą, parsinešti iškastą gamtoje. Dažniausiai geriausi medžiai suformuojami iš rastų gamtoje. Tačiau ne visada pavyksta iš karto suradus išsikasti patikusį medį. Kai kurių rūšių vyresnio amžiaus medžiai sunkiai prigyja. Todėl reikia keletą metų natūraliai augantį medį paruošti persodinimui ir tolimesniam formavimui.

Kaip tai padaryti? Pateiksiu pavyzdį su skroblais. Tai – labai tinkama rūšis pradedantiesiems. Jie greitai auga, nėra išrankūs priežiūros sąlygoms, gerai gydo žaizdas. Tik verta atminti, kad negalima medžio išsikasti bet kur. Yra saugomų teritorijų, privačių miškų, mūsų šalies įstatymai draudžia naikinti natūralius miško pasėlius. Tačiau skroblai kai kuriais atvejais elgiasi kaip nepageidaujami augalai. Jie atkakliai plinta į pievas, ganyklas. Ūkininkams juos tenka iškirsti. Tokiose vietose, kur skroblų jaunuolynai trukdo ūkinei veiklai, galima pabandyti pasiruošti sau ne vieną gerą ruošinį bonso formavimui. Skaityti toliau »