Gamta tikrai turi nerealų sugebėjimą atsistatyti. Šiandien teko apsilankyti vietose, kur yamadorių ieškojome 2012 metais antrojo žygio metu. Viskas labai pasikeitę. Kirtimas, kuriame galimai slėpėsi būsimi bonsų parodų nugalėtojai – yamadoriai – jau gerokai praaugo mane, sutvirtėjo, apžėlė viržiais, bruknėmis, apsikutojo samanomis. Jokio nuskriausto medžio, pretenduojančio į bonso ruošinį, ten nė su žiburiu nebesurasi – visi arba buvo surasti ir išsikasti, arba juos užgožė ataugantis miškas.
Kaip bebūtų gaila, bet šalia ošęs brandus pušynas, kurio pavėsyje teko ilsėtis po intensyvaus darbavimosi kastuvu, prieš kelis metus buvo iškirstas. Dabar ten vien graudulį kelianti plynė su nesenai pasodintomis jaunomis pušaitėmis, atkakliai besikabinančiomis į gyvenimą.
Tose vietose lankiausi ne kartą įvairiais metų laikais. Pavasarį miško keliukų sankryžoje visada puikuodavosi keli stambūs šilagėlių kereliai. O aplinkiniuose keliukuose buvo pilna bobausių. Po kirtimo keletą metų šilagėlių pavasarį neberadau. Atrodė jos buvo sumaitotos technikos ar velkamų nukirstų medžių kamienų. Bet šiemet laukė staigmena – abu kereliai vėl tvieskė žiedais. Atrodo, jos ne tik atsigavo, bet ir plinta – pavyko rasti dar ne vieną anksčiau neužmatytą augalą.
Nesusitarę šiemet bobausiai su šilagėlėmis. Anksčiau ir vieni, ir kiti pasirodydavo kartu. Šiemet šilagėlės jau ketina nužydėti, o gausiausi pavasariniai grybai Lietuvoje vos ima rodytis. Skaityti toliau »
