Autorius: Bonsai Vilnius

Atvejis. Mirtos mame bonsas

Mirtos (Myrtus) – maža augalų gentis, kurioje tėra dvi rūšys Myrtus communis L. ir Myrtus nivellei Batt. & Trab.

Abi rūšys natūraliai paplitusios Europos pietryčiusoe ir šiaurės Afrikoje. Visžalės, auga krūmo ar medelio formos, gerose augimvietėse gali pasiekti 5 m aukštį. Paprastoji mirta (M. communis) dažnai auginama dekoratyviniuose želdiniuose, plačiai naudojami jos eteriniai aliejai.

Tai – lengvai formuojamas  augalas, pasižymintis geromis regeneracinėmis savybėmis, nesunkiai atsigaunantis po karpymo, todėl puikiai tinkantis bonsų kultūrai. Deja, mūsų krašte išauginti, suformuoti ir tinkamai išlaikyti didelius mirtos bonsus yra sunku. Tačiau kaip „palangės bonsas” mirta galėtų būti auginama ir plačiau. Skaityti toliau: Atvejis. Mirtos mame bonsas

Pasvarstymai. Kokį substratą pasirinkti?

Substratas – vienas pagrindinių faktorių, kurio dėka mūsų augalai arba klesti, arba skursta. Todėl natūralu, kad jo pasirinkimas yra svarbus. Juk pasodinę ar persodinę medį mes ji mažiausiai metams paliekame tame pačiame substrate, ir persodinam skubos tvarka tik akivaizdžiai medžiui sunegalavus. Taigi, mažiausiai metus laiko augalas turės ne tik įsitvirtinti, bet ir naudotis visomis substrate esančiomis maisto medžiagomis, adaptuotis prie dujų apykaitos (kai kas tai dažnai pamiršta, bet augalų šaknys irgi kvėpuoja, kaip ir visi kiti organai), prie drėgmės režimo.

Per tūkstantmečius trunkančią žemdirbystės istoriją augalų augintojai sugalvojo tūkstančius įvairiausių būdų, kaip pagerinti substratų savybes tiek laisvai lauke augantiems augalams, tiek auginamiems vazonuose. Šis straipsnis tikrai nebus dar viena „receptų knygelė”, kurioje išvardintos rūšys ir pateikiami joms tinkamiausi substratai. Visų pirma todėl, kad labai daug sumedėjusių augalų rūšių naudojama bonsams ir nesunkiai galima daugelį  šių rūšių palikti nepastebėtomis. Antra, neauginus daugelio rūšių augalų, rekomendacijų joms pateikimas tėra tik perrašymas „iš vienos receptų knygelės į kitą”. Kam gi to reikia. Juk daug svarbiau kiekvienam bonsų augintojui išsiugdyti ne tik praktinius augalų formavimo įgūdžius, bet ir įvaldyti biologinę logiką, kurios dėka nesunkiai literatūroje randamas žinias galima pritaikyti savo konkrečiam atvejui. Skaityti toliau: Pasvarstymai. Kokį substratą pasirinkti?

Substratai, jų dalys. Natūralūs mineraliniai sorbentai

Natūralūs mineraliniai sorbentai – tai gamtoje randamos uolienos pasižyminčios didesnėmis ar mažesnėmis sorbcinėmis (įsiurbimo, sugėrimo) savybėmis. Šios uolienos gali sugerti tiek vandenį, tiek jame ištirpusias mineralines ir organines medžiagas.

Natūralūs mineraliniai sorbentai plačiai naudojami kaip bonsų substratų mišinių sudėtinės dalys. Skaityti toliau: Substratai, jų dalys. Natūralūs mineraliniai sorbentai

ARTotekos bonsų dirbtuvėse „kursinių darbų” ruošimo metas…

ARTotekos bonsų dirbtuvėse skelbiama pertrauka – užsiėmimų lapkričio mėnesį nebus. Atėjo grupės „kursinių darbų” rengimo metas.

Kiekvienas grupės narys išsirinko po medelį-ruošinį (kas kadagį, kas eglaitę, kas pušelę). Kiekvienas ruošinys buvo aptartas paskutiniojo užsiėmimo metu. Diskutuota, koks kiekvienam medeliui tinkamiausias formavimo stilius ir ką reikėtų artimiausiu metu su juo padaryti. Per mėnesį kiekvienas būsimasis bonsas patirs pradinę transformaciją, bus išvalytas, apgenėtas, suvieluotas. Ir, žinoma, pristatytas kito užsiėmimo gruodžio mėnesį metu.

Lauksime rezultatų!

Tačiau ir pertraukos tarp užsiėmimų metu pageidaujantys prisijungti dalyviai gali registruotis į naujus užsiėmimus (daugiau informacijos).

Margarita Lozinskaja

Atvejis. Karmona – neplanuotas persodinimas

Dažniausiai vazoninius augalus (tame tarpe ir bonsus) persodiname pavasarį, aktyvaus augimo pradžioje. Tuo metu geriausiai auga ir naujos šakos, ir naujos šaknys, ir pats augalas prigyja nesunkiai. Kitas geras laikas lauke laikomų augalų persodinimui yra ruduo, prieš ramybės laikotarpį. Tada po jo nubudęs medis jau yra šiek tiek pripratęs prie naujų sąlygų ir iškart intensyviai auginasi naujas šaknis, nesunkiai pradeda naują vegetacijos sezoną. Tačiau rudeninis persodinimas bonsams taikomas žymiai rečiau.

Bet ne visada pavyksta išlaikyti šį pavasarinių/rudeninių persodinimų kalendorių. Turbūt daugeliui teko nusipirkus atvežtinį augalą (nebūtinai bonsą) susidurt su perdžiūvusiu substratu. Kadangi  fitosanitariniai reikalavimai neleidžia įvežti į Lietuvos Respubliką dirvožemio, augalai importuojami durpėse ar jų mišinyje su smėliu. O toks substratas nors ir gerai sugeria bei išlaiko drėgmę, bet kartą perdžiuvęs po to labai sunkiai sugeria vandenį. Kelionės metu augalas nelaistomas reguliariai. Substratas nuolatos tai perdžiūva, tai yra perliejamas. Perdžiūvimo metu substrato dalelės sulimpa tarpusavyje ir kartu su padžiuvusiomis šaknimis susitraukia į standesnį gumulą, atšoka nuo indo sienelių paviršiaus. Palaisčius, vanduo greitai nubėga susidariusiais tarpais ir išbėga pro skylę dugne. Pats substrato gumulas nesudrėksta. Ilgainiui augalas ima skursti. Skaityti toliau: Atvejis. Karmona – neplanuotas persodinimas

Atvejis. Gelstantys lapai – rudens ar ligos požymis?

Diskutuojant forumuose apie kambarinius bonsus (o susidaro toks įspūdis, kad daugiausia bonsų entuziastų Lietuvoje būtent orientuojasi į kambariuose galinčius augti medelius) pirmoje vietoje vis gi išlieka klausimas „apie gelstančius fikusų lapus”.

Žinoma, ne tik fikusai kelia problemų. Geltonais lapais nerimą savo šeimininkui sugeba sukelti ir karmonos, ir ligustrai –  beveik visi tropiniai sumedėję augalai, kurie Lietuvoje auginami kaip kambariniai.  Todėl periodiškai ir su padažnėjimais šildymo sezono pradžioje forumai sumirga žinutėmis: „Ką daryti? Kas atsitiko mano medeliui? Ką padariau ne taip?”

Be panikos! Gal atvejis visai ir ne kritinis. Lapų pageltimas ir kritimas gali būti sąlygotas tik dviejų esminių priežasčių. Pirmoji – tai genetiškai užprogramuotas sezoniškumas. Kita – šaknų funkcijos nepakankamumas. Daugiau variantų atrodo nėra.

Pasižiūrėkime į abi šias priežastis iš arčiau. Skaityti toliau: Atvejis. Gelstantys lapai – rudens ar ligos požymis?

APKLAUSA. Seminaras apie „kambarinius” bonsus

Jau kuris laikas bendraujant su besidominčiais bonsais iškyla klausimų apie „kambarinių” bonsų priežiūrą ir formavimą. Juk ne kiekvienas susidomėjęs šia kultūra gali turėti savo kieme bonsų sodą, ir ne retas turime apsiriboti  palangėmis namie ar biure. Daugiausia klausimų kilo apie priežiūros ypatumus niūraus ir tamsaus žiemos periodo metu. Tačiau po trumpesnių ar ilgesnių diskusijų visi tuo metu kylantys klausimai išsenka, o seminaras pasilieka vien idėjos stadijoje. Kol kas aiški tik viena besidominčiųjų nuostata – tokius renginius geriausia organizuoti vėlyvą rudenį ir žiemą, kai „lauko” bonsai jau miega, o visi bulviakasiai ir kiti sodo-daržo darbai baigti. Skaityti toliau: APKLAUSA. Seminaras apie „kambarinius” bonsus

Ramybė. Artėjant žiemai (2) Paprastas prikasimas

Artėjant žiemai neretam bonsų augintojui kyla klausimų, kaip paruošti geriau medelius žiemai. Pažengę, turintys jau susiformavusius medžius, pasodintus šalčiui atspariuose konteineriuose, atitinkamame substrate, ne vieną žiemą „kovoję” su šalčiu, teturi pasirūpinti užuovėja ir galimu sniego pertekliumi. Tačiau pradedantiesiems, auginantiems pradedamus formuoti ruošinius artėjanti žiema kelia daug nerimo.

Ką daryti, kur sudėti augintinius, kaip jais rūpintis žiemą? Be panikos! Žiema yra ramybės periodas, todėl ir medžių per daug prižiūrėti nereikės. Ramybė yra ramybė – tiek medžiui, tiek jo šeimininkui.

Į ką reiktų atkreipti dėmesį?

Pirmiausia, tai į apšviestumą žiemos metu. Saulėtomis dienomis (ypač rytais), paspaudus šaltukui, patekėjusi Saulė ima nors ir nežymiai bet vis gi kaitinti visus daiktus. Kuo tamsesnis daiktas (pavyzdžiui, medžio kamienas), tuo mažiau spindulių jis atspindi ir daugiau sugeria. O reiškia – ir įkaista. Skaityti toliau: Ramybė. Artėjant žiemai (2) Paprastas prikasimas

SKELBIMAS. VU Botanikos sode – seminaras augalų augintojams

Sumedėjusių augalų skiepijimas naudojamas ne tik derančių ar lauko dekoratyvinių augalų kai kurių  savybių (augumo, atsparumo šalčiams, derlumo) pagerinimui. Tai yra ir viena iš bonsų estetinio ar korekcinio formavimo technikų.

Tarp daugybės skiepijimo būdų kiekvienas gali išsirinkti labiausiai konkrečiu atveju tinkantį. Tuo pačiu būdu galima skiepyti tiek dekoratyvinius lauko, tiek vaisius vedančius vaismedžius, tiek bonsus. Svarbu suvokti procesą ir mokėti jį praktiškai įgyvendinti.

Su skiepijimo technika augalų augintojai galės susipažinti 2010 m. spalio 23 d.  VU botanikos sode vyksiančiame jiems skirtame seminare. Skaityti toliau: SKELBIMAS. VU Botanikos sode – seminaras augalų augintojams