Bonsai Vilnius – Puslapis 8

Kuo man patinka žiema, tai kad staiga kieme sumažėja darbų. Ir jei stipriai nesninga, galima pradėti niekur neskubėti. Bet prie skubėjimo įpratusiems tada atsiranda kažkoks vidinis diskomfortas. Geras vaistas nuo jo – žiemos formavimai. Taigi, vienas trumpas ir paprastas atvejis su zyboldo obelimi (Malus toringo).

Jau pasakodamas apie šių metų pasiruošimą žiemojimui užsiminiau, kad žiemai pasilikau visą lentyną ruošinių, kuriuos reiks sutvarkyti iki pavasario. Ko reiktų nepamiršti formuojant žiemos metu? Pirmiausia, tai reiktų atsižvelgt į oro temperatūrą. Jei medžiai savo formavimo eilės laukia lauke, reiktų juos įnešti į šaltą patalpą, kurioje temperatūra keletu laipsnių aukštesnė už nulį. Jei lauke speigas, kelių dešimčių laipsnių šaltis, aš esu linkęs laukti natūralaus atšilimo. Ir tik tada pernešu medį į garažą (būtent ten yra mano „žiemos dirbtuvės”), kad nebūtų labai ryškaus temperatūrų svyravimo. Skaityti toliau: Formavimas žiemą. Zyboldo obelis (1)

Bonsai Barselonoje? Taip, žinoma…

Šie metai kelionėmis buvo palankūs. Tikiuosi, ateinantys bus bent jau ne prastesni. Dar nepasibaigus žiemai – Genkas ir Noelanders Trophy, įpusėjus pavasariui – Nacionalinė Lenkijos paroda Ksiaz Walbžyche (ir ne tik paroda, bet ir yamadori pasižvalgymas miesto apylinkėse stūksančiuose kalnuose), pavasariui baigiantis – apsipirkimas Paryžiaus bonsai parduotuvėse, vidurvasarį – Londono parkai ir Ma-ke bonsai studija, įpusėjus rudeniui – BonsaiEuropa paroda Bury, ir štai jau visai ant žiemos slenksčio – Barselona. Ir visai nesvarbu, ar tai asmeninė kelionė, ar tarnybinė komandiruotė – visada, gerai atlikus „namų darbus”, galima rasti laiko ir ką aplankyti turbūt kiekviename mieste. Taip, susiplanuoti kelionę iš anksto tikrai yra svarbu. Tuo įsitikinau būdamas Londone, kai netikėtai pasikeitus pradiniams planams ir pasikliovus paieškos sistema internete, teko gerokai paplušėti, kol suradau naują maršrutą. Vieni susimoka google už reklamą ir rodomi kiekviename paieškos puslapyje, nors ten jie visai ir netinka, kiti naudoja įvairias paieškos sistemos apgaulės priemones, stengdamiesi įsibrukti į kiekvienus jos rezultatus. Kam viso to reikia, nelabai suprantu, nes juk galiausiai interesantai atsirenka pelus nuo grūdų. Skaityti toliau: Bonsai Barselonoje? Taip, žinoma…

Sparčiu žingsniu po Londono parkus

Kai vasarą padaugėja darbų ir tempas tampa toks greitas, kad pasijunti kaip voverė rate, ir dar bebėgant tame rate kojos ima praslysti, reikia staigiai spustelėt stabdžius ir… keletą dienų pakeisti aplinką. Trumpos kelionės kur nors tolėliau – geras sprendimas. Taigi, šį vidurvasarį pagaliau susiruošiau bent kelias dienas paviešėti Londone. Ir sprendimą lėmė tikrai ne simpatijos bonsai kultūrai. Jau senai norėjau gyvai pamatyti vieną egzotišką Amazonės baseino vandens augalą – Viktoriją (Victoria amazonica ar V. crusiana). Teoriškai žinau apie jį labai daug – nuo sėjos iki auginimo subtilumų, o štai pamatyti bent jau augantį dirbtinėmis sąlygomis lyg šiol teko tik vėlyvą rudenį Amsterdamo botanikos sode, kur šis augalas gyveno paskutines savo dienas. Skaityti toliau: Sparčiu žingsniu po Londono parkus

Pirmasis sniegas

Džiaugtis bonsai medelių sodo estetika žiemos metu gali tik tie, kurie turi patikimai apsaugotą vietą po atviru dangumi arba augina juos namuose. Visais kitais atvejais tenka pasirūpinti, kad sąlygos ramybės metu būtų kuo mažiau atšiaurios, grožis tampa antraeiliu faktoriumi.

Žiemos metu medžiais rūpinamės mažiau, rečiau juos aplankome, todėl labai svarbi išankstinė apsauga. Apsauga nuo dvikojų, keturkojų ir sparnuotųjų, apsauga nuo vėjo, gausaus sniego. Kaip paruošti medžius žiemai jau ne kartą buvo rašyta, tad šiuose straipsniuose nesunkiai rasite turbūt visą aktualią informaciją: Skaityti toliau: Pirmasis sniegas

Barselonos botanikos sodo bonsų kolekcija

Bonsų kolekcijos Barselonos botanikos sode kūrimas prasidėjo 1980 metais, kai žymus inžinierius ir verslininkas Pere Duran i Farell susidomėjo bonsai menu ir tapo šios kultūros iniciatoriumi, entuziastu ir mokytoju botanikos sode. Nuo to laiko iki gyvenimo pabaigos 1999-aisiais jis surinko 108 Viduržemio jūros regiono augalų kolekciją.

Vėliau botanikos sodas savo jėgomis bei padedamas rėmėjų išplėtė bemaž dvigubai savo kolekciją, kurią dabar sudaro 210 egzempliorių. Nuolatos lankytojams eksponuojami 36 medžiai, kurie keičiasi priklausomai nuo metų laiko. Ekspozicijoje stengiamasi išlaikyti Japonijos bonsai kultūros klasiką, sode nuolatos lankosi Japonijos meistrai, konsultuoja sodo darbuotojus, padeda galutinai suformuoti ir paruošti ekspozicijai medžius.

Skaityti toliau: Barselonos botanikos sodo bonsų kolekcija

Kew botanikos sodo bonsų kolekcija

Turbūt pristatyti Karališkojo Kew botanikos sodo nereikia – jis pakankamai gerai žinomas visame pasaulyje. Įkurtas 1759 metais, 2003 metais įtrauktas į UNESCO Pasaulinio paveldo registrą, šis sodas – viena dažniausiai lankomų vietų Londone.

Kew užima apie 120 hektarų plotą – vienos dienos jame įdėmiau pasižvalgyti gali būti mažoka. Šią vasarą besilankydamas jame per vieną sodo darbo dieną spėjau apžiūrėti gal tik nepilnus du jo trečdalius. Kitam kartui liko visas magnolijų-azalijų kampas, bambukų giraitė, ąžuolų kolekcija, šiuo metu remontuojama vidutinio klimato augalų oranžerija. Bet apie patį sodą – kitą kartą. Dabar norėčiau pristatyti tik vieną – jo bonsų kolekciją.

Skaityti toliau: Kew botanikos sodo bonsų kolekcija

Rudeninės metamorfozės (arba apie pasikeitimus svetainėje ir forume)

Geras pavyzdys yra sektinas, blogas – užkrečiamas…

Pasikeitimų nėra išties daug. Tik keletas. Juk nieko nėra amžino – viskas turi ir pradžią, ir pabaigą. Tad natūralu, kad vieni dalykai pranyksta, kiti atsiranda.

BonsaiVilnius.lt elektroninėje erdvėje egzistuoja keturiuose „taškuose”: svetainė, forumas, naujienlaiškis ir socialinio tinklo Facebook paskyra.

Svetainėje talpinama pagrindinė informacija: straipsniai apie medžius, jų auginimą ir formavimą, skelbimai apie renginius, renginių akimirkos, nagrinėjamos kitos, su bonsai kultūra daugiau ar mažiau susijusios temos.

Skaityti toliau: Rudeninės metamorfozės (arba apie pasikeitimus svetainėje ir forume)

Ruduo. Pajūrio pušys

…O eis taip tūkstančiais, kaip ėjo, metai –
Vis mėlyna, graži ir amžinai gyva
Tu mus viliodama žavėsi apgava,

Lyg pasaka apie Kastytį ir Jūratę…
Ji smigs kažkam, kaip man šiandiena sminga
Širdin, ir bus gyva ir panašiai prasminga…

Jonas Aistis, 1942

„Nuvažiuoti prie jūros, parsivežti pušį…” – neblogas punktas beprotiškai įtemptos vasaros darbų sąraše. Tikrai neverta palikti jo neįgyvendinto. Ir nesvarbu, kad vsara prabėgo net jūros neprisiminus, kad įpusėjęs jau paskutinysis rudens mėnuo. Geriau, kaip sakoma, vėliau, nei praleisti progą.

Ir koks gi važiavimas prie jūros neužsukant į Japonišką sodą Mažučiuose. Tokia kelionė iš Vilniaus paprastai trunka apie dvylika valandų. Kol nuvažiuoji, kol pasivaikštai, kol atrandi, kas nauja, kas pasikeitę, o ko galbūt ir nebelikę… Po to dar reikia sugrįžti. Atodytų neproporcingas laiko pasidalinimas: kelios valandos sode ir bent dvigubai tiek kelionėje. Tik kažkodėl tokios kelionės jau eilę metų manęs visai neišvargina, greičiau priešingai – grįžti su kažkokiu nauju energetiniu užtaisu, kuris labai net gi tinka paskutiniųjų šiemet atostogų pabaigai. Skaityti toliau: Ruduo. Pajūrio pušys