Kategorija: Priežiūra

Bonsų persodinimas (1)

Persodinimas – svarbus ir kritinis veiksmas kiekvieno augalo gyvenime. Todėl svarbu suvokti kodėl turime persodinti augalus, kas vyksta augale persodinimo metu ir po jo, kaip toliau sąveikauja augalas su aplinka.

Nagrinėdami persodinimą, nuolatos susidursime su keletu labai dažnai vartojamų sąvokų. Pirmiausia, sąvokų pora „bonsas” ir „ruošinys”.

Jei susipažintumėm su dauguma literatūroje naudojamų apibrėžimų, bonsas juose minimas kaip medis augantis mažame konteineryje. Kartais konteinerio forma sukonkretinama iki „plokščiame konteineryje”, kas ne visai teisinga ir įveda painiavos. Vien peržvelgę nuotraukas internete, greitai pastebėsime, kad bonsai medeliai auginami įvairios formos konteineriuose. Žinoma, plokščių yra daugiausia, bet yra, pavyzdžiui,  ir siaurų aukštų, kuriuose auginami kaskadinio stiliaus bonsai.

Skaityti toliau: Bonsų persodinimas (1)

Metų laikai. Atsargiai – pavasarinė sausra!

Pavasarinės saulės poveikyje imantys rusti buksmedžio lapai

Gerokai daugiau nei prieš pusmetį straipsnyje „Metų laikai. Vasara. Sausmetis, karščio bangos” aptarėme kas vyksta augale karščio poveikyje kai sutrinka normali šaknų funkcija, kaip su tuo kovoti, ką daryti. Fiziologinė sausra – tai daugiau augalo vidinė būsena prasidedanti tada, kai aplinkoje drėgmės pakanka, bet pats augalas jos negali tinkamai įsisavinti.

Panaši situacija pasitaiko ne tik per vidurvasario karščius, bet ir per pavasarinį atlydį. Apie tai irgi buvo nemažai užsiminta kalbant apie visžalius augalus, jų žiemojimą Lietuvos klimato sąlygomis.

Augalas gali būti visiškai atsparus žiemos šalčiui ir kuo puikiausiai peržiemoti, iškęsti nemažus žiemos speigus jei temperatūra būna stabiliai žema. Tada jis pereina į ramybės būseną, sustoja metabolitiniai procesai, o vandens išgarinimas tampa faktiškai nepastebimas. Tačiau šalčius keičiant atlydžiui, pakilusi temperatūra ypač saulėtomis dienomis „pažadina” augalo gyvybinius procesus, tuo pačiu suintensyvėja ir vandens išgarinimas pro lapų žioteles. Augalas iš rudens vandeniu yra kiek apsirūpinęs, bet šių atsargų tikrai neužtenka užsitęsusiai nestabiliai žiemai. Vanduo garinamas pro lapus, o šaknys yra įšalusios ir nesugeba įsiurbti dirvožemio vandens, reikalingo vidiniam augalo balansui atstatyti. Prasideda vidinė augalo dehidratacija ir išsekimas, ilgainiui galintis pasibaigti viso augalo ar didelės jo dalies žuvimu. Šios fiziologinės sausros mechanizmas yra toks pats kaip ir nuo karščio ar ligų sutrikus augalo šaknų funkcijai. Skaityti toliau: Metų laikai. Atsargiai – pavasarinė sausra!

Praktiški pavasariniai rūpesčiai

Pavasarį ne tik užsėjame daržus, tvarkome sodus. Būtent visuotinio pavasarinio pabudimo metu ir atsiranda daugiausia naujų bonsų kultūros entuziastų. Vieniems šis užsidegimas trunka visą likusį gyvenimą, kiti po kiek laiko šiam pomėgiui atvėsta. Ir visai nesvarbu, kas paskatina susižavėjimą – nuotraukos internete ar knygose, aplankytos parodos ar pamatytos televizijos laidos.

Kas bent kartą yra užsidegęs šiuo pomėgiu, pagalvojęs „aš irgi noriu pamėginti”, anksčiau ar vėliau susidūrė su įvairiais labai praktiniais ir žemiškais rūpesčiais – kur įsigyti įrankių, kur rasti tinkamos formavimui medžiagos, kaip pasidaryti substratą, kur gauti jo sudedamųjų dalių? Pradžioje klausimų būna kiek daugiau nei atsakymų. Po to klausimų dar padaugėja. Paradoksalu? Gal, bet atsakymai į juos gaunami vis greičiau ir greičiau. Tai ir vadinama patirtimi. Skaityti toliau: Praktiški pavasariniai rūpesčiai

Atvejis. Žiemojimas balkone

Nors pasitinkant pavasarį bonsų žiemojimas iki kitų metų rudens  tampa lyg ir nebeaktualus, tačiau kad nepamiršti ir pristatyti visus įmanomus žiemojimo atvejus, panagrinėkime, kaip galima išlaikyti medelius per žiemą įstiklintam balkone. Taigi – pušis ir guoba. Skaityti toliau: Atvejis. Žiemojimas balkone

Kai diena susilygina su naktimi

Mūsų krašto klimato sezoniškumas gana stipriai veikia tiek augalus, tiek žmones. Po keletą mėnesių trukusio žiemos migio, kylant temperatūrai ir ypač ilgėjant dienoms, prasideda pavasarinis pabudimas. Ir ne tik varvantys varvekliais, tirpstantis sniegas ir vis gausėjantis paukščių choras byloja apie tai. Kartu su bundančia gamta, besiruošiančiais sprogti mūsų augintinių pumpurais aktyvesni tampam ir mes. Vis dažniau žvilgsnis krypsta į jau turimus medelius, o mintys ima suktis apie norimus įsigyti. Norisi sėti, sodinti, norisi bendrauti, dalintis įspūdžiais, klausinėti. Nieko nepadarysi – pavasaris…

Sujudimą galima pamatyti ir BonsaiVilnius šoninėje renginių skiltyje. Joje pateikiama informacija apie visus renginius, kuriuos pavyko sužinoti. Renginiai, kurie įvyks greičiau yra pateikiami sąraše aukščiau, viskas išdėstyta chronologine tvarka pagal datą. Ne visi entuziastai kol kas atsiliepė (visiškai jokių naujienų iš pajūrio), bet manau tai – tik laiko klausimas. Ypač naujokams nereiktų praleisti pavasarinio šurmulio, naudotis proga ir apsilankyti organizuojamuose renginiuose. Tada ne tik sumažės klausimų ratas, bet atsiras aiškumo – nuo ko pradėti, ką daryti ir kaip daryti.

Tačiau veiksmų šurmulyje nepamirškime ir savo augintinių. Kaip ir kiekvienas permainų metas, pavasaris turi savų pavojų, į kuriuos ir norėčiau atkreipti dėmesį. Skaityti toliau: Kai diena susilygina su naktimi

Fiziologinis stresas ir evoliucijos dovanos

Fiziologinis stresas – tai nepalankių aplinkos sąlygų sukelta augalo būsena, kai per labai trumpą laiko tarpą pakinta atskiri jo gyvybiniai (metabolizmo) procesai, sukeldami vystymosi pakitimus arba žūtį. Skaityti toliau: Fiziologinis stresas ir evoliucijos dovanos

Praktiškos nuorodos, 2010-2011

Tinklaraščiai ir svetainės lietuvių kalba.

2010-2011 metai

 

http://bonsai-lietuva.blogspot.com

Birželio 7 dieną atsiradusiu pirmuoju įrašu internetinį pasaulį pasveikino naujas interneto dienoraštis „Viskas apie bonsai medelius“.

Dienoraštis nedidelis, bet savarankiškas.

Ir jei kada nors kiltų minčių užsisakyti internete kokią knygą apie bonsus – užsukite ten pasižvalgyti. Apart recenzijų galima rasti ir visą eilę nuorodų į internetinėse parduotuvėse siūlomą literatūrą.

Autorius apie savo dienoraštį:

„Dar sovietinėje sodininkystės knygoje perskaityta žinutė apie bonsai medelius, buvo bene pirmas kartas kai susipažinau su šiais medžiais neūžaugomis. Turėdamas sodą, galėjau eksperimentuoti iki soties, tiesa tai buvo fragmentiški bandymai. Bet su laiku ir su įgytomis žiniomis apie augalus, galėjau imtis drąsesnių bandymų. Todėl savo bloge http://bonsai-lietuva.blogspot.com noriu parodyti visą bonsai auginimo procesą – nuo pasodinimo, priežiūros iki formavimo. Su laiku, bloge pateiksiu daugiau informacijos apie bonsai literatūrą, naudojamus įrankius ir pan. Tad blogas bonsai-lietuva.blogspot.com neabejotinai plėsis.

Mindaugas“

Ačiū Mindaugui už informaciją ir prisistatymą, o jo dienoraščiui – nuoširdūs linkėjimai plėstis ir didinti savo skaitytojų ratą.

Galiu įtarti, kad gal internetinių dienoraščių yra ir daugiau, ar bent jau straipsnių bonsų tematika interneto dienoraščiuose. Tačiau dėl vienokių ar kitokių priežasčių, paieškos sistemos jų neranda ir rezultatų sąraše nepateikia. Gal kaltas per mažas lankomumas, o gal neteisingai sudėliotos metažymės, raktiniai žodžiai. Gali būti, kad nustatytas režimas, neleidžiantis paieškos sistemoms skanuoti svetainės.

http://www.ibonsai.lt

Kiek vėliau, į 2010 metų vasaros pabaigą, „internetiniame pajūryje“ atsiranda Roko Vaičiaus svetainė iBonsai.

Čia viskas apie bonsus išdėstyta trumpai, glaustai, lakoniškai.

Svetainėje yra ne tik informacijos apie bonsų auginimo bei formavimo techniką, bet pateikiamas ir Lietuvos sąlygoms pritaikytas jų priežiūros kalendorius.

Svetainė turi ir elektroninę bonsai parduotuvę. Net jei neketinate medelio pirkti, į šią parduotuvę verta užsukti vien pasižvalgyti kaip po nuostabių nuotraukų galeriją.

http://www.bonsai.lt

2011 metų sausio pradžioje pasikeitė ir Kęstučio Ptakausko svetainė bonsai.lt, pirmoji svetainė apie bonsus Lietuvoje.

Šie pasikeitimai ne tik naujas svetainės dizainas, bet ir kintantis turinys. Dalis informacijos perkelta iš senos svetainės versijos, bet ilgainiui skaitytojai galės rasti ir naujos, ne tik su bonsais susijusios informacijos, pavyzdžiui apie šilkinius karpius Koi, kitas įdomias Japonų kultūros detales.

Tikrai džiugu, kad pagaliau atsinaujino, atsigavo svetainė, pateikianti informaciją, paremtą asmenine Kęstučio Ptakausko bonsų auginimo ir formavimo patirtimi, skaičiuojančia jau ne vieną dešimtmetį.

http://www.sodininkas.com

Ne vieną metamorfozę metų eigoje išgyveno ir Saibon.puslapiai.lt – tiek perėjimas prie naujo puslapio turinio tvarkymo programinio apvalkalo, tiek keičiant svetainės išvaizdos šabloną. Šiuo metu svetainė visiškai uždaryta. Visa joje buvusi informacija integruota svetainėje nauju adresu –  Sodininkas.com.

Maža to, svetainėje ima veikti forumas. Trečiasis forumas Lietuvoje, kurio temų sąraše yra ir bonsai. Ambicingas žingsnis. Tad ar galime skųstis informacijos trūkumu, kai pagal statistiką Lietuvoje vienam milijonui gyventojų tenka vienas bonsų forumas. Jokia kita valstybė turbūt negali pasigirti tokias statistiniais rodikliais.

http://www.bonsailithuania.com

Ši svetainė bent jau kol kas skirta vien tik VI-ajai tarptautinei bonsai ir suiseki parodai bei II Japonijos menų festivaliui skirta svetainė.

Geras sprendimas supažindinti skaitytojus tiek su būsimu renginiu, tiek su jo eksponatais kiek detaliau. Taip pat padedantis tvarkyti organizacinius renginio reikalus.

Diskusijų forumai

2011 metai

Plačiau apie pokalbius, klausimus ir duskusijas galima pasiskaityti čia.

Lietuviški bonsų tematiką gvildenantys forumai:

.

Internetinės parduotuvės

staliausirankiai.lt

Žiemai įsibėgėjus

Sėkmingas medelių žiemojimas dažnam bonsų augintojui yra ne mažas galvos skausmas, nepriklausomai nuo to, ar jie ir toliau auga šiltai patalpose, ar paliekami visiškoje ramybėje lauke.

Visais atvejais, nepriklausomai nuo to, ar tai tropinės medžių rūšys, augančios visus metus kambariuose, ar šiaurinių platumų augalai, lengvai ištveriantys mūsų žiemas lauke, bonsai medeliai žiemos laikotarpiu patiria didesnį ar mažesnį stresą. Skaityti toliau: Žiemai įsibėgėjus

Fikusai (3) Augalo savijautą nusako lapai

Kiekvieno augalo lapai yra greičiausiai negalavimą parodantis organas. Nesvarbu, kuri augalo dalis nesveikuoja – šaknys, stiebas ar patys lapai.

Kaip ir gyvūnų pasaulyje, susirgus tam tikromis ligomis, pasireiškia vienodi požymiai (pavyzdžiui, kai kurios kvėpavimo takų ligos sukelia čiaudulį, o čiaudim visi – ir žmonės, ir katės, ir jūrų kiaulytės). Taip ir augalų augimo sutrikimai ar kenkėjai sukelia vienodus simptomus daugeliui augalų. Žinoma, kiekviena rūšis turi savo specifiką, bet daugelis dėsningumų yra visoms vienodi.

Gaila, kad sudaryt tokių negalavimų sąrašą gana keblu dėl vaizdinės medžiagos trūkumo. Nieko nepadarysi, dauguma mano augalų yra sveikut sveikutėliai. Todėl ir vėl norėčiau naudodamasis proga svetainės lankytojų paprašyti: jei jūsų augalo išvaizdoje atsirado kažkokių pakitimų ir pavyko juos gana aiškiai nufotografuoti, prašau nepasididžiuoti ir drąsiai siųsti juos elektroniniu. Gal jūsų atsiųstoje nuotraukoje bus užfiksuotas koks labai retas fiziologinis susirgimas ar kenkėjas, o informacijos sklaida padės ir kitiems skaitytojams. Skaityti toliau: Fikusai (3) Augalo savijautą nusako lapai