Sau 082022
 

Metai prasidėjo, ir nėra ko čia labai laukti kol sniegas nutirps. Yra nemažai medžių rūšių, kurias formuoti žiemą yra geriau dėl padidėjusio šakučių lankstumo. Vieni tokių – maumedžiai. Štai ir buvo sugalvotas pavadinimas žieminiams formavimams – „Maumedžių vakarėlis“.

Nekantriai laukėme pirmojo metų savaitgalio. O kad nebūtų viskas vien uždaroje patalpoje, papildomai sumąstėme padaryti apšilimą gamtoje ir „payamadoriauti“. Metas tikrai tam tinkamas. Lengvas šaltukas reiškia – geriau pravažiuojami klaidūs miško keliai. Saikingas sniego sluoksnis netrukdo vaikščioti, nereikia klampoti per pusnis, bet medžių kamienai matosi žymiai geriau nei kitais metų laikais.

Skaityti toliau »

Gru 142021
 

Iki šiol, per daugiau nei dešimtmetį svetainėje nemažai kalbėjome apie tai, kaip bonsam geriau peržiemoti. Bet netikėtai pastebėjau, kad vienas (ir pats geriausias) atvejis liko neaprašytas. Tai paprastas žiemojimas šiltnamyje. Be jokių prikasimų, tiesiog sustatant vazonus ant paprastų šalčiui inertiškesnių pakylų, kokios yra, pavyzdžiui, euro padėklai.

Šiltnamis turėtų stovėti vietoje, apsaugotoje nuo vidudienio saulės. Maniškio pietuose auga senas pušynas. Žiemą saulė nepakyla aukštai, ji slepiasi už medžių, todėl bonsams negresia perkaisti. Jei tokių sąlygų nėra, šiltnamį reiktų dengti matine plėvele.

Tokiomis sąlygomis medžiai būna apsaugoti nuo didžiausio jų žiemos priešo – vėjo. Nereikia pergyventi dėl įšalusios žemės. Ji įšąla visais atvejais.

Jei žiemą laikosi pliusinė temperatūra ir substratai atitirpę, galima medžius laistyti vandeniu, kurio temperatūra apie nulį laipsnių. Jei vis gi spaudžia šaltis, tada neabejotinai vanduo nepadės – bet gelbsti sniegas, kurio reikėtų prikasti kaip galima daugiau. Tik nereikia pamiršti, kad ant medžių berti reikia švarų šviežią sniegą. Jei su kastuvu grybštelėjote nuo kiemo sniego su nuo automobilių ratų nuvarvėjusia druska, kitąmet nesistebėkite, kad jūsų medžiai sunegalavo. Skaityti toliau »

Spa 302021
 

Šiandien, prasidėjus paskutiniam spalio savaitgaliui, viskas atrodė kaip niekad gerai. Pirmiausia, tai – oras. Šilta, ramu, ne vėjuota ir labai saulėta. Antra – geomagnetinės audros, žadančios vakare šiaurės pašvaistę. Natūralu – reikia išbandyti sėkmę ieškant bonsų ruošinių. Šįkart patraukėm link Pabradės.

Pušys, pušelės. Ir kelios giraitės kreivutėlių baltalksnių. „Laimikių“ netrūko, nors kažko labai išraiškingo neužmatėm. O kad neprisikasus „vidutinybių“, nutarėm panaudoti paprastą principą kaip saugantis nuo meilės iš pirmo žvilgsnio – pavasarį įdėmiai pasižiūrėsim antrą kartą…

Paskutinio spalio savaitgalio yamadoriavimas
Pušys
« 21 »

P.S. Nepamirškite persukti laiko…

Jogaila Mackevičius

Spa 262021
 

Terminas „yamadoriai“ tapo toks įprastas, kad ką ir besakytų Valstybinė lietuvių kalbos komisiją, jo turbūt nepakeis joks kitas. Nors tai – tik gamtoje rasti bonsų ruošiniai. Bet „ruošinys“, atrodo, niekada nepakeis „yamadorio“.

Ne vienam bonsų entuziastui yamadorių paieška (yamadoriavimas) tai tas pats, kad žvejui žvejyba ar ko ne kiekvienam lietuviui grybavimas. Metai be yamadorių – prasti metai.

Nors potencialių bonsų ruošinių galima ieškoti ištisus metus, dažniausiai išskiriami du – pavasarinis ir rudeninis – jų sezonai. Ir šie sezonai pasiskirsto gana patogiai. Vos nutirpus sniegui ir išėjus pašalui prasideda pavasarinis. Tada dar lauko darbai nesugeba įsibėgėti, todėl visą laisvalaikį galima skirti medžių paieškoms. Balandžio gale gamta ima sparčiai busti, prasideda įvairūs lauko darbai, o sprogstančius medžius kasti jau nėra labai geras pasirinkimas. Tada prasideda ir kitos vasaros „pramogos“ gamtoje. Rudenį, kai gamta pradeda aktyviai ruoštis poilsiui, baigiasi žiedai, uogos, į pabaigą grybai, prasideda rudeninis yamadoriavimas, kuris tęsiasi iki pašalas sukausto žemę. Skaityti toliau »

Kov 142019
 

Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiais, kovo – balandžio mėnesiai yra intensyvus yamadorių paieškų metas. Apie kiekvieną žygį skelbiama nebus, tačiau susidomėję visada gali parašyti elektroniniu paštu mokymai @ bonsaivilnius.lt ir gauti visą informaciją apie artimiausias išvykas.

BonsaiVilnius.lt

Gru 052018
 

Kas yra „yamadori“ turbūt labai aiškinti nereikia – tai japonų sąvoka naudojama apibūdinti medžius parsineštus iš gamtos. Dažniausiai tai seni, suvargę, nulaužyti ar kitaip sužaloti medžiai, iš kurių namuose žmogus gali suformuoti bonsą.

Tokių pradinių ruošinių įvairiuose kraštuose ieškoma skirtingu metu, atsižvelgiant į palankiausią metą jiems iškasti. Tačiau yamadorių galima žvalgytis ištisus metus. Lietuvoje gana tinkamas metas jų ieškoti yra žiema, ypač jei nesenai buvo pasnigę. Skaityti toliau »

Geg 072018
 

Ne vienas iš yamadorių paieškų etapų pavasarį būna susijęs su masiniu augalų žydėjimu mūsų  krašte. Pirmiausia skleidžiasi žibuoklės (Hepatica), vėliau šilagėlės (Pulsatilla), plukės (Anemone). Beieškant bonsų ruošinių, negali neatkreipti dėmesio į šių augalų žiedų kilimus. Kartais net medžių paieškos pasitraukia į antrą planą, kai aptinki kokią gausią pavasarinukų augimvietę.

Vėjalandė šilagėlė

Kartu su šilagėlėmis retus mūsų krašto pušynus papuošia ir pirmieji pavasariniai mūsų kraštų grybai – bobausiai (Gyromitra), iš po kelmų bunda žalčiai, o iš gandralizdžių lyg iš apžvalgos bokštų, po apylinkes ima žvalgytis gandrų poros. Skaityti toliau »

Bal 152016
 

Gamta tikrai turi nerealų sugebėjimą atsistatyti. Šiandien teko apsilankyti vietose, kur yamadorių ieškojome 2012 metais antrojo žygio metu. Viskas labai pasikeitę. Kirtimas, kuriame galimai slėpėsi būsimi bonsų parodų nugalėtojai – yamadoriai – jau gerokai praaugo mane, sutvirtėjo, apžėlė viržiais, bruknėmis, apsikutojo samanomis. Jokio nuskriausto medžio, pretenduojančio į bonso ruošinį, ten nė su žiburiu nebesurasi – visi arba buvo surasti ir išsikasti, arba juos užgožė ataugantis miškas.

Kaip bebūtų gaila, bet šalia ošęs brandus pušynas, kurio pavėsyje teko ilsėtis po intensyvaus darbavimosi kastuvu, prieš kelis metus buvo iškirstas. Dabar ten vien graudulį kelianti plynė su nesenai pasodintomis jaunomis pušaitėmis, atkakliai besikabinančiomis į gyvenimą.

Tose vietose lankiausi ne kartą įvairiais metų laikais. Pavasarį miško keliukų sankryžoje visada puikuodavosi keli stambūs šilagėlių kereliai. O aplinkiniuose keliukuose buvo pilna bobausių. Po kirtimo keletą metų šilagėlių pavasarį neberadau. Atrodė jos buvo sumaitotos technikos ar velkamų nukirstų medžių kamienų. Bet šiemet laukė staigmena – abu kereliai vėl tvieskė žiedais. Atrodo, jos ne tik atsigavo, bet ir plinta – pavyko rasti dar ne vieną anksčiau neužmatytą augalą.

bobausiai ir silageles 07

Nesusitarę šiemet bobausiai su šilagėlėmis. Anksčiau ir vieni, ir kiti pasirodydavo kartu. Šiemet šilagėlės jau ketina nužydėti, o gausiausi pavasariniai grybai Lietuvoje vos ima rodytis. Skaityti toliau »