Praktinis seminaras „Bonsų persodinimas”

japonu-kulturos-namaisokanBonsų augintojų klubas „Sokan“ ir Japonų kultūros namai 2015 m. sausio 10 d., šeštadienį, 14.00 val. kviečia visus, besidominčius bonsai medeliais, į keleto valandų praktinį seminarą „Bonsų persodinimas“, vyksiantį Japonų kultūros namuose, Kosciuškos g. 26, Vilniuje.

Formuojamas bonsai medelis turi dvi puses: antžeminę – matomą, ir požeminę – paslėptą. Abi jos negali egzistuoti viena be kitos, abi vienodai svarbios ir sudaro nedalomą visumą. Tačiau grožimės tik ta, kuri yra virš substrato paviršiaus, nė nesusimąstydami, kokia svarbi yra ta nematomoji. Jos priežiūrai ir formavimui kartais tenka skirti ne mažiau dėmesio ir laiko. Skaityti toliau: Praktinis seminaras „Bonsų persodinimas”

Mano Kalėdų medžio istorija

Visa Lietuva ir visas krikščioniškas pasaulis gruodžio pabaigoje švenčia Kūčias ir Kalėdas. Tai – vienos iš svarbiausių šeimos švenčių, kurios mūsų gyvenimuose užimta išskirtinai didelę reikšmę. Būtent dėl šios priežastis žmonės visaip stengiasi tas šventes papuošti įvairiausiomis dekoracijomis. Taip susiklostė, kad šiomis dekoracijos taip pat puošiame ir Kalėdų medį – eglutę, kuri visiems jau seniai tapusi neatsiejama Kalėdų dalimi ir simboliu.

Jau nuo seno įprasta puošti eglutes parsineštas iš miško ar šalia esančio turgaus, o paskutiniaisiais XX a. dešimtmečiais ypatingai išpopuliarėjo ir netikros, dirbtinės eglutės, kurios lieka populiarios ir iki šiol. Trūkumas tik tas, kad jos – netikros ir butaforinės. Juk daug šventiškiau atrodo papuošta gyva eglutė.

Šiandien vis dažniau didžiuosiuose prekybos centruose pastebiu parduodamas paprastąsias arba sidabrines eglutes,  kiek rečiau net ir kėnius vazonuose, juk daugelis svajoja apie gyvą medelį kuriuo būtų galima džiaugtis ir rūpintis ne tik gruodžio mėnesį, bet ir ištisus metus. Trūkumas tas, kad šie medžiai parduodami prekybos centruose labai dažnai persodinti būna paskubomis ruošiantis tik šventės, todėl dar neteko girdėti, kad kam nors po švenčių toks medelis būtų prigijęs ir imtų žaliuoti šiltuoju metų laiku. Dėl šios priežasties, jau praėjus šioms šventėms, norėčiau jums papasakoti savo eglutės penkerių metų istorija, kuri prasidėjo dar 2010 metais.

Skaityti toliau: Mano Kalėdų medžio istorija

Naujienlaiškio prenumerata

Nuo 2014 m. gruodžio 25 d. BonsaiVilnius.lt pradeda veikti nauja naujienų siuntimo skaitytojams sistema. Visų prenumeratorių elektroninio pašto adresai į šią sistemą perkelti automatiškai, todėl jums nieko papildomai daryti nereikia. O kas dar nespėjote užsisakyti svetainės naujienų elektroniniu paštu, tai nesunkiai galite padaryti dabar.

Bonsų augintojų klubas „Sokan”. Po pirmosios paskaitos

SokanGruodžio 18 d. vakarą į Japonų kultūros namus (Kosciuškos g. 26, Vilnuje) susirinko bonsai medelių entuziastai. Jie čia atvyko paklausyti bonsų augintojų klubo „Sokan“ organizuotos pirmosios paskaitos-diskusijos „Bonsų esmė, istorija ir etika“.

Pradžioje klausytojai buvo supažindinti su naujai įsteigtu klubu, jo veikla ir svarbiausiais tikslais: visapusiška vienų narių pagalba kitiems bonsai auginimo srityje; bonsai meno populiarinimas; bendradarbiavimas su visais bonsų augintojais, kuriant entuziastų bendruomenę Lietuvoje. Taip pat buvo paminėta, kur rasti informacijos apie klubą bei organizuojamų viešų renginių skelbimus. Skaityti toliau: Bonsų augintojų klubas „Sokan”. Po pirmosios paskaitos

Juodosios keramikos centras „Molio laumė”

Juodoji keramika yra unikalus Lietuvos kultūros paveldas. Nuo neolito laikų baltų tautos šiuo būdu degė laidojimo urnas ir kitus kulto indus. Pirmame mūsų eros tūkstantmetyje ypatingai daug juodosios keramikos dirbinių galingos baltų genties – prūsų – teritorijoje palei Baltijos jūrą. Nuo XII a, susiformavus Lietuvos Didžiajai kunigaikštystei, šis degimo būdas buvo populiarus ne tik Lietuvos teritorijoje, bet ir jai tada priklausiusiose slavų kunigaikštystėse. Viduramžiais juodosios keramikos servizai stovėdavo ant turtingųjų Vilniaus gyventojų stalų.

Ši keramika degama redukcinėje terpėje, be cheminių priedų bei glazūrų, todėl ji yra ekologiška ir patikima.

Lietuva yra viena iš nedaugelio pasaulio šalių, kur šis ypatingas degimo būdas išsaugotas ir sėkmingai gyvuoja. Juodosios keramikos degimo išsaugojimui bei šios patirties skleidimui 1995 metais Vilniuje buvo įkurtas Juodosios keramikos centras. Skaityti toliau: Juodosios keramikos centras „Molio laumė”

Bonsai medeliai 1946-ųjų metų JAV periodinėje spaudoje

"Life"Kiekvienas bonsai medelių augintojas privalo mokytis ir tobulėti skaitydamas pateikiamą informaciją internete, knygose ir žurnalų straipsniuose. Tai pats greičiausias ir sąlygininai pigiausias būdas įgauti naujų žinių. Šiais laikais tokios informacijos rasti yra labai paprasta. Vos suvedę žodį „bonsai”, internetinėje paieškoje gausime daugybę specializuotų svetainių ir forumų, kuriuose medžių priežiūra bus aprašoma nuo pačių lengviausių dalykų – pradžiamokslių iki pačių sudėtingiausių technikų pažengusiems. Būtent tokių straipsnių beieškant ir domintis bonsai medelių istorija, pavyko užtikti labai seną straipsnį išleistą iškart po II pasaulinio karo Jungtinių Amerikos valstijų žurnale: „Life“, 1946 m. spalio 7 d. puslapiuose – 87, 88 ir 90. Šiek tiek keista, kad amerikiečiai, praėjus vos metams po II pasaulinio karo, savo spaudoje ėmė spausdinti būtent tokius straipsnius. Šiaip ar taip XX a. viduryje literatūros apie miniatiūrinių medelių auginimą labai trūko, todėl manau, kad beveik prieš 70 metų parašytas straipsnis anglų kalba jus tikrai sudomins.

Skaityti toliau: Bonsai medeliai 1946-ųjų metų JAV periodinėje spaudoje

Paskaita – diskusija „Bonsų esmė, istorija ir etika”

japonu-kulturos-namaisokanBonsų augintojų klubas „Sokan“ ir Japonų kultūros namai š.m. gruodžio 18 d. 19.00 val. kviečia visus besidominčius bonsai medeliais į keleto valandų paskaitą – diskusiją „Bonsų esmė, istorija ir etika“.

Visi turbūt daugiau mažiau žinome, kas yra bonsai medelis, bet ar įsivaizduojame, kaip jis auginamas, kiek žinių, darbo, begalinės kantrybės ir meistro pasišventimo slypi po miniatiūrinių medelių laja. Grožėtis yra viena, o turėti šalia tokį augintinį ir, neperlenksiu pasakęs, meditacijos draugą, suteikiantį daug džiaugsmo ir ramybės – visai kas kita. Skaityti toliau: Paskaita – diskusija „Bonsų esmė, istorija ir etika”

Samanos

Bonsai medelis niekada nebūna vienas. Kartu su indu, substratu, kitais elementais jis sudaro vientisą kompoziciją. Kiekvienas elementas yra svarbus, nors pats medelis, be jokios abejonės, yra kompozicijos „kertinis akmuo”. Meistras, beformuodamas savo augintinį, kartu derina prie jo lajos ir kamieno spalvos indą, parenka atitinkamą substratą, kuriam keliami ne tik pasodinto medžio rūšiai tinkami fiziniai – cheminiai reikalavimai, bet ir estetiniai. Ir čia ne retas į pagalbą pasitelkia samanas – nedidelius, kupstais augančius, nežydinčius augalus, labai tinkančius bonsų substratų paviršiaus dekoravimui bei mikroklimato stabilumo užtikrinimui. Susipažinkime su jomis iš arčiau.  Skaityti toliau: Samanos

Alytaus naujienos: Alytiškis Kęstutis Ptakauskas miniatiūrinį grožį kurs Šanchajaus botanikos sode

138-1-14Be­veik prieš du de­šimt­me­čius Kęs­tu­tis Pta­kaus­kas prie Pir­ma­ja­me Aly­tu­je pa­si­sta­ty­to na­mo pra­dė­jo kur­ti pir­mą Lie­tu­vo­je ja­po­niš­ko sti­liaus so­dą, ėmė do­mė­tis mi­nia­tiū­ri­nių me­džių – bon­sų me­nu. Jis Dzū­ki­jos sos­ti­nė­je yra su­ren­gęs net sep­ty­nias tarp­tau­ti­nes bon­sų ir su jais ne­at­sie­ja­mų na­tū­ra­lių gam­to­je iš­si­ski­rian­čių ak­me­nų – su­ise­kių pa­ro­das, į ku­rias plūs­da­vo lan­ky­to­jai iš di­džių­jų ša­lies mies­tų. Ne­su­lau­kęs Aly­taus mies­to val­džios pa­lai­ky­mo įkur­ti ja­po­niš­ką so­dą Dzū­ki­jos sos­ti­nė­je, sa­vo idė­ją per­da­vė Vil­niaus mies­tui, ir čia jau nu­ma­ty­ta vie­ta to­kiam so­dui. Da­bar Kęs­tu­tis dar­buo­ja­si su ki­nų pa­siū­ly­mu pri­si­dė­ti Bo­ta­ni­kos so­de kur­ti spe­cia­lų šei­mos so­dą pa­gal gy­ven­to­jų skai­čių di­džiau­sia­me Ki­ni­jos ir pa­sau­lio mies­te Šan­cha­ju­je. Skaityti toliau: Alytaus naujienos: Alytiškis Kęstutis Ptakauskas miniatiūrinį grožį kurs Šanchajaus botanikos sode