Kalbant apie samanas, buvo užsiminta, kad bonsai medelis niekada nebūna kompozicijoje vienišas. Tačiau ne visi jį lydintys augalai yra pageidautini. Kartais šalia mūsų puoselėjamo augintinio užsiveisia ir nepageidautinų „įnamių“. Vieni tokių – kerpsamanės. Susipažinkime su jomis iš arčiau.
Žyma: bonsai
Noelanders Trophy XVI
Belgijos bonsai asociacija kviečia į šešioliktąją tarptautinę parodą „Noelanders Trophy”
Praktinis seminaras „Bonsų persodinimas”
Bonsų augintojų klubas „Sokan“ ir Japonų kultūros namai 2015 m. sausio 10 d., šeštadienį, 14.00 val. kviečia visus, besidominčius bonsai medeliais, į keleto valandų praktinį seminarą „Bonsų persodinimas“, vyksiantį Japonų kultūros namuose, Kosciuškos g. 26, Vilniuje.
Formuojamas bonsai medelis turi dvi puses: antžeminę – matomą, ir požeminę – paslėptą. Abi jos negali egzistuoti viena be kitos, abi vienodai svarbios ir sudaro nedalomą visumą. Tačiau grožimės tik ta, kuri yra virš substrato paviršiaus, nė nesusimąstydami, kokia svarbi yra ta nematomoji. Jos priežiūrai ir formavimui kartais tenka skirti ne mažiau dėmesio ir laiko. Skaityti toliau: Praktinis seminaras „Bonsų persodinimas”
Bonsų augintojų klubas „Sokan”. Po pirmosios paskaitos
Gruodžio 18 d. vakarą į Japonų kultūros namus (Kosciuškos g. 26, Vilnuje) susirinko bonsai medelių entuziastai. Jie čia atvyko paklausyti bonsų augintojų klubo „Sokan“ organizuotos pirmosios paskaitos-diskusijos „Bonsų esmė, istorija ir etika“.
Pradžioje klausytojai buvo supažindinti su naujai įsteigtu klubu, jo veikla ir svarbiausiais tikslais: visapusiška vienų narių pagalba kitiems bonsai auginimo srityje; bonsai meno populiarinimas; bendradarbiavimas su visais bonsų augintojais, kuriant entuziastų bendruomenę Lietuvoje. Taip pat buvo paminėta, kur rasti informacijos apie klubą bei organizuojamų viešų renginių skelbimus. Skaityti toliau: Bonsų augintojų klubas „Sokan”. Po pirmosios paskaitos
Bonsai medeliai 1946-ųjų metų JAV periodinėje spaudoje
Kiekvienas bonsai medelių augintojas privalo mokytis ir tobulėti skaitydamas pateikiamą informaciją internete, knygose ir žurnalų straipsniuose. Tai pats greičiausias ir sąlygininai pigiausias būdas įgauti naujų žinių. Šiais laikais tokios informacijos rasti yra labai paprasta. Vos suvedę žodį „bonsai”, internetinėje paieškoje gausime daugybę specializuotų svetainių ir forumų, kuriuose medžių priežiūra bus aprašoma nuo pačių lengviausių dalykų – pradžiamokslių iki pačių sudėtingiausių technikų pažengusiems. Būtent tokių straipsnių beieškant ir domintis bonsai medelių istorija, pavyko užtikti labai seną straipsnį išleistą iškart po II pasaulinio karo Jungtinių Amerikos valstijų žurnale: „Life“, 1946 m. spalio 7 d. puslapiuose – 87, 88 ir 90. Šiek tiek keista, kad amerikiečiai, praėjus vos metams po II pasaulinio karo, savo spaudoje ėmė spausdinti būtent tokius straipsnius. Šiaip ar taip XX a. viduryje literatūros apie miniatiūrinių medelių auginimą labai trūko, todėl manau, kad beveik prieš 70 metų parašytas straipsnis anglų kalba jus tikrai sudomins.
Skaityti toliau: Bonsai medeliai 1946-ųjų metų JAV periodinėje spaudoje
Alytaus naujienos: Alytiškis Kęstutis Ptakauskas miniatiūrinį grožį kurs Šanchajaus botanikos sode
Beveik prieš du dešimtmečius Kęstutis Ptakauskas prie Pirmajame Alytuje pasistatyto namo pradėjo kurti pirmą Lietuvoje japoniško stiliaus sodą, ėmė domėtis miniatiūrinių medžių – bonsų menu. Jis Dzūkijos sostinėje yra surengęs net septynias tarptautines bonsų ir su jais neatsiejamų natūralių gamtoje išsiskiriančių akmenų – suisekių parodas, į kurias plūsdavo lankytojai iš didžiųjų šalies miestų. Nesulaukęs Alytaus miesto valdžios palaikymo įkurti japonišką sodą Dzūkijos sostinėje, savo idėją perdavė Vilniaus miestui, ir čia jau numatyta vieta tokiam sodui. Dabar Kęstutis darbuojasi su kinų pasiūlymu prisidėti Botanikos sode kurti specialų šeimos sodą pagal gyventojų skaičių didžiausiame Kinijos ir pasaulio mieste Šanchajuje. Skaityti toliau: Alytaus naujienos: Alytiškis Kęstutis Ptakauskas miniatiūrinį grožį kurs Šanchajaus botanikos sode
Patiko bonsai? Kas toliau?
Azijos šalių kultūra ir menas pasaulyje tampa vis labiau populiarus. Taigi nenuostabu, kad ir Lietuvoje gana sparčiai populiarėja viena iš Azijos atkeliavusių meno sričių – bonsai medelių auginimas. Suprantama, kad ne visiems užtenka ryžto ir kantrybės įvaldyti šį iš pirmo žvilgsnio paprastą užsėmimą. Reikia nepamišti, kad medeliai yra gyvi ir su jais negalima elgtis kaip su moliu ar metalu. Molį galima perminkyti, metalą perlydyti, o netinkamai formuojamas medelis gali tiesiog nudžiūti. Pradėjus formuoti medelį procesas nesibaigs, kol augalas bus gyvas – jis kis visą laiką. Pasirenkant šį užsiėmimą reikia žinoti, kad reikės daug ryžto ir kantrybės. Skaityti toliau: Patiko bonsai? Kas toliau?
Atvejis. Baltoji eglė – Picea glauca var. albertiana ‘Conica‘
Nuo 2011 m. birželio mėn. 18 d. Balbieriškyje vykusio seminaro „Bonsų antžeminės dalies formavimas“ praėjo daugiau nei 3 metai. Šiame seminare savo „karjerą“ pradėjo viena mano baltoji eglė (Picea glauca var. albertiana ‘Conica‘).
Šiame straipsnyje pasidalinsiu minėtos baltosios eglės tolimesniu vystymusi, iliustruodamas nuotraukomis. Vienos jų geresnės kokybės, kitos darytos paskubomis, todėl daug prastesnės. Tačiau svarbiausia, kad matosi vienoks ar kitoks medelio progresas.
Taigi, viskas prasidėjo nuo to, kad kelias dienas prieš renginį Balbieriškyje, ši baltoji eglutė ‘Conica‘ buvo įsigyta vienoje iš Vilniuje esančių lauko augalų prekybos aikštelių. Skaityti toliau: Atvejis. Baltoji eglė – Picea glauca var. albertiana ‘Conica‘
Skroblo ruošinys bonso formavimui. Kaip jį užsiauginti?
Bonsai medelį galima pradėti formuoti įvairiai: nuo sėjinuko, nusipirkti prekybos centre jau suformuotą, parsinešti iškastą gamtoje. Dažniausiai geriausi medžiai suformuojami iš rastų gamtoje. Tačiau ne visada pavyksta iš karto suradus išsikasti patikusį medį. Kai kurių rūšių vyresnio amžiaus medžiai sunkiai prigyja. Todėl reikia keletą metų natūraliai augantį medį paruošti persodinimui ir tolimesniam formavimui.
Kaip tai padaryti? Pateiksiu pavyzdį su skroblais. Tai – labai tinkama rūšis pradedantiesiems. Jie greitai auga, nėra išrankūs priežiūros sąlygoms, gerai gydo žaizdas. Tik verta atminti, kad negalima medžio išsikasti bet kur. Yra saugomų teritorijų, privačių miškų, mūsų šalies įstatymai draudžia naikinti natūralius miško pasėlius. Tačiau skroblai kai kuriais atvejais elgiasi kaip nepageidaujami augalai. Jie atkakliai plinta į pievas, ganyklas. Ūkininkams juos tenka iškirsti. Tokiose vietose, kur skroblų jaunuolynai trukdo ūkinei veiklai, galima pabandyti pasiruošti sau ne vieną gerą ruošinį bonso formavimui. Skaityti toliau: Skroblo ruošinys bonso formavimui. Kaip jį užsiauginti?