A
B
C
D
E
F
G
H
I,J
K
L
M
N
O
P
R
S, Š
T
U
V
Z
_________________
Citokininai
Tai – viena svarbiausių fitohormonų grupių. Citokininų pavadinimas kilęs nuo sąvokos citokinezė (ląstelės citoplazmos dalijimasis).
Citokininus atrado Uaitas ir Gotrė tirdami, augalo ląstelių meristeminį augimą mitybinėje terpėje. Tačiau, tai buvo tarsi vaizdas pro rūką, jog kažkas gali kontroliuoti augalo audinių ląstelių susidarymą. Eksperimentuodamas su tabako šerdies audinio ląstelėm, Folke Skugas pastebėjo, jog atpjovus šerdį su indų kūleliu ląstelės imdavo dalintis. Tai dar labiau šiam mokslininkui padėjo orientuotis, kur šių fiziologiškai aktyvių medžiagų ieškoti. Taip pat, atliekant tyrimus autoklavuotu DNR preparatu, buvo atsitiktinai aptikta, kaip vėliau išsiaiškinta, 6-furfurilamino purinas. Jis 1956 metais buvo išgrynintas ir pavadintas kinetinu.
Po kurio laiko atrasta ir daugiau cheminių medžiagų atliekančių labai panašią fiziologinę funkciją. Ir nustatyta, kad kinetinas natūraliai augale neaptinkamas. Tai buvo pirmasis išgrynintas sintetinis citokininų grupės atstovas. Pirmąjį augaluose aptinkamą citokininą iš kukurūzų grūdų 1963 metais pavyko išgauti mokslininkui Letamui. Jį pavadino kukurūzo (Zea) genties garbei – zeatinu.
Vėliau buvo susintetintas laboratorinėmis sąlygomis ypač dideliu fiziologiniu aktyvumu pasižymintis 6-benzilamino purinas, sutrumpintai vadinamas BAP.
Citokininai cirkuliuoja ir veikia visame augale. Jie sintetinami šaknyse, kaip sužinojome iš Skugo tyrimo, vandens apytakos indais transportuojami į kitus augalo organus. Šios grupės fitohormonai atsakingi už ląstelių dalijimąsi, miegančių pumpurų suaktyvinimą augimui, audinių senėjimo stabdymą. Svarbu pastebėti, jog citokininų veikla glaudžiai susijusi su kitais fitohormonais, pavyzdžiui, giberelinais, o ypač su auksinais, kurių gausu ūglių viršūnėse. Citokininų grupės fitohormonų koncentracijos skirtumas audiniuose lyginant su auksinų gana nemažas. Todėl augalai žymiai jautriau reaguoja į citokininus ir pastarųjų kiekis augalo organizme mažesnis. Skaityti toliau: Citokininai
GBonsai.lt
Pastaba: po šio straipsnio paskelbimo GBonsai.lt internetinė parduotuvė pakeitė savo pavadinimą. Kviečiame visus užsukti į BonsaiMedeliai.lt
_________________
MB “Mažas medis” buvo įkurta 2013 metais. Pagrindinė įmonės veiklos kryptis yra bonsai medeliai už visiems prieinamą kainą. Šio tikslo siekiant buvo įkurta www.gbonsai.lt elektroninė parduotuvė.
Sukūrėme šviesią, patogią interneto svetainę, kurioje galite įsigyti ne tik bonsai medelių, bet ir visų reikmenų jiems prižiūrėti. GBonsai orientuota į žmones norinčius įsigyti savo pirmąjį medelį. Tačiau profesionalai neturėtų praeiti pro šalį. Ir jie čia gali rasti kuo papildyti savo kolekciją.
Jeigu ieškote bet ko kas yra susiję su bonsai, neskubėkite pirkti kitur. Užsukite į www.gbonsai.lt ir net jeigu neturime jums reikiamos prekės, rekomenduojame kreiptis į mus – ir mes ją gausime bei pasiūlysime geresnę kainą, nei siūlo kiti. Skaityti toliau: GBonsai.lt
Dovana?
Bonsai medelis – nedidelis, gamtos sukurtas ir žmogaus patobulintas stebuklas, reikalaujantis daug kantrybės, kruopštumo ir kasdienės priežiūros. Beveik kiekvienas, pamatęs šių medelių nuotraukas ar pamatęs juos iš arti gyvai, nesvarbu – bonsai parodoje, pas draugą, parduotuvėje – bent akimirkai jais susižavi, bonsai turbūt nė vieno nepalieka abejingu. Tačiau daugeliui vien mintis apie tai, kiek šiems kūriniams reikia turėti žinių ir laiko, akimirksniu pakužda: „ne, tai ne man”. Ir kad ir kaip ilgai dar išliktų atmintyje įspūdžiai, pabandyti patiems užsiimti bonsai kultūra ryžto pritrūksta.
Turbūt dažniausias mūsų namuose atsiranda bonsai medelis tada, kai kas nors kokia nors proga jį mums padovanoja. Daugelyje šalių, kuriose bonsai kultūra yra puoselėjama nuo seno, dovanojamas bonsai medelis yra vertinamas kaip senos ir tvirtos draugystės, pagarbos ženklas. Tad šiuo atveju, dovanodami medelį savo draugams, mes lyg ir pasakome apie savo jausmus jiems. Bet ar tinkamai elgiamės taip darydami? Ką reikėtų įvertinti, į ką atsižvelgti prieš nusprendžiant kam nors teikti tokią dovaną? Skaityti toliau: Dovana?
Auksinai
Auksinais (gr. auxo – didinu, auginu) vadinama viena iš fitohormonų grupių, kuri gali inicijuoti augalo ląstelių didėjimą, tįsimą, bei cheminiai junginiai, kurie augale sukelia panašius fiziologinius procesus kaip indolil-3-acto rūgštis (IAR). Tai – pirmieji mokslininkų atrasti augalų hormonai.
XIX a. pabaigoje buvo pastebėta, jog augalas tarsi „stengiasi“ augti į šviesą. Garsiam anglų mokslininkui Čarlzui Darvinui stebėjusiam šį procesą, sukėlė daug klausimų, todėl nutarė atlikti keletą eksperimentų. Jis uždengė augalo viršūnę aliuminio folija. Po kiek laiko pastebėjo, jog šis judėjimas nepasireiškė. Vos tik pašalinus trukdį augalas vėl stengdavosi augti link saulės. Vėliau mokslininkas uždengė stiebą palikdamas tik augalo viršūnę. Ūglio išsilenkimas pasireiškė. Po bandymo, pašalinęs foliją, nupjovė viršūnę. Augalas augo tiesiai nereaguodamas į kryptį iš kur sklinda saulės šviesa. Taip Č. Darvinas nustatė, kad už augalo judėjimą link saulės šviesos yra atsakinga ūglio viršūnė, tad ji dominuoja, kitų augalo dalių atžvilgiu. Skaityti toliau: Auksinai
Fitohormonai. Vietoje įvado
Kaip prieš milijardus metų planetoje atsirado pirmieji primityvūs gyvieji organizmai, sudaryti iš vienos ląstelės, kartais atsitiktinai susijungiantys į grupes, poreikio kažkaip kontroliuoti jų tarpusavio veiklą nebuvo. Bet bėgo milijonai metų, gyvybė Žemėje vystėsi, užkariaudama naujas erdves ir tapdama vis sudėtingesnė. Gyvų organizmų ląstelės ne tik susijungdavo į grupes, bet ėmė dalintis „darbus” grupės viduje. Atsiranda ląstelių diferenciacija, o su ja ir pirmieji audiniai (ląstelių grupės, atliekančios tam tikras funkcijas organizme). Būtent šiuo metu atsiranda ir poreikis darniai kontroliuoti šių ląstelių grupių veiklą tarpusavyje. Taip atsiranda hormoninė organizmų reguliacija – vienų ląstelių grupių poveikis kitoms fiziologiškai aktyvių medžiagų pagalba. Ji būdinga tiek augalams, tiek gyvūnams.
Pradžioje gyvų organizmų ląstelės įtakodavo vienos kitų veiką, išskirdamos tam tikras medžiagas, aktyviai fiziologiškai veikiančias kaimynes. Vėliau šias medžiagas prisitaikė išskirti tam tikros ląstelių grupės. Jos ilgainiui ir tapo atsakingos už viso gyvo organizmo darnų vystymąsi ir funkcionavimą, fiziologiškai aktyvios medžiagos, veikiančios kitų ląstelių veiklą, įvairiais būdais pasiekdavo savo tikslinę grupę. Turbūt evoliucijos eigoje buvo „išbandyta” ne viena fiziologiškai aktyvi medžiaga, kol galiausiai buvo atrinktos pačios geriausios, efektyviausiai veikiančios biocheminius gyvų organizmų procesus. Jos ir įsitvirtino.
Augalų ir gyvūnų hormoninės sistemos vystėsi nepriklausomai viena nuo kitos. Gyvūnų hormonai labiau specializuoti. Augaluose hormonų poveikis labiau priklauso nuo jų tarpusavio pasiskirstymo ir koncentracijos.
Taip per šimtus milijonų metų aukštesnieji augalai „įsigudrino” reguliuoti savo augimą ir vystymąsi naudodami penkias pagrindines fitohormonų (augalų hormonų) grupes:
- Auksinus
- Citokininus
- Giberelinus
- Abscizinus
- Etileną
Nuotraukų galerija. Granatmedžiai, fikusai, alyvmedžiai ir kiti (Barselona, 2013)
Alyvmedžiai
Citrusai
Fikusai
Granatmedžiai
Kadagiai
Kiti medžiai
Indo dugnas. Ką reiktų jame pamatyti?
Dažnas, pradėjęs domėtis bonsai kultūra, anksčiau ar vėliau pradeda rinkti medelių kolekciją. Viskas pagal galimybes. Vieni įsigyjam jau suformuotų, rimtesnių egzempliorių, kiti pradedam augintis savo sodą nuo mažo sėjinuko ar parsinešto iš miško ruošinio. Ir visais atvejais anksčiau ar vėliau kyla klausimas – į ką pasodinti ar persodinti medelį? Ruošinys, kol pagaliau jame įžvelgiame perspektyvą, gali gana ilgą laiką augti paprastame gėlių vazone. Bet vieną pavasarį jam ateina laikas po žiemos miego nubusti naujame, tik jam vienam skirtame inde (vazone, konteineryje). Tai tarsi naujas etapas bonsai medelio gyvenime. Ir būtent nuo šios akimirkos visų analizuojančių jį, besigrožinčių juo, kritikuojančių, kad padaryta „kažkas ne taip”, akys matys vieną visumą: medį, indą ir sąryšį tarp jų – substratą.
Apie bonsai medelių indus, jų formas, medžiagas, iš kurių jie pagaminti, kažkiek jau kalbėjome. Indo išorė svarbi bendram medelio-indo tandemo sukūrimui. Medžiagos, iš kurių pagamintas indas, užtikrina jo funkcionalumą konkrečiomis sąlygomis. Pavyzdžiui, vieni indai gali atlaikyti žemas neigiamas temperatūras, kiti skirti tik kambario sąlygoms. Priklausomai nuo medžiagų, skiriasi indo svoris, šiluminė varža, imlumas drėgmei, laidumas orui.
Bet ne vien šie estetiniai ir fiziniai bonsai medelių indų parametrai lemia sėkmingą kompozicijos kūrimą ir paties medelio auginimą. Kai kurios svarbios detalės iš pirmo žvilgsnio nematomos, pasislėpusios apačioje ar net gi paties indo viduje. Visos jos – vazono dugne. Skaityti toliau: Indo dugnas. Ką reiktų jame pamatyti?
Klevas
Šis paprastasis klevas buvo rastas pamiškėje prie kelio, kur medžiai būna išpjaunami kas keletą metų, todėl jis ir buvo tokio genėjimo auka. Išsikasiau medį vasaros pabaigoje jam dar žaliuojant. Tokios klaidos daryti nereiktų, bet šiuo atveju viskas baigėsi gerai ir klevukas puikiai prigijo atvirame grunte. Jis mano akį patraukė dėl savo išsilenkusio kamieno ir didelės žaizdos einančios per visą kamieną.
